Šie metai pasauliui prasidėjo neramiai, išskyrus mažą komunistinę šalį Šiaurės Korėją. Jos kosmoso, tiksliau balistinių raketų, programa ėmė šuoliuoti nematytais tempais. Daugiau bandymų, mažiau gedimų, vis toliau nuskrendančios raketos. Neišpasakyta sėkmė jiems. Visos jų kalbos apie galimybę smogti JAV staiga tapo nebe tik pasakomis iš smėlio dėžės. Kas gi nutiko?

Šį pirmadienį, rugpjūčio 14 d., Didžiojoje Britanijoje įkurtas ir visame pasaulyje turintis savo padalinius „IISS“ (Tarptautinis strateginių studijų institutas) išleido ataskaitą. Joje išdėstyta informacija meta įtarimų šešėlį ant Ukrainos valstybės bei vienos iš strateginių karinio komplekso įmonių „Yuzhnoye“. Sąsajos galinčios padėti išaiškinti korėjos proveržį raketų kūrime. Pasaulio tyrėjų akys pamažu krypsta į Ukrainą ir tam yra svarbių priežasčių.

Nepaisant didelės tarptautinės ir savo pačių susikurtos saviizoliacijos, korėjiečiai mėgsta pasigirti būtais ir nebūtais pasiekimais. Pagyroms patvirtinti nevengiama panaudoti ir vaizdines priemones. Nepriklausomiems tyrėjams būtent tokių vaizdų analizavimas padeda susidaryti vaizdą kas yra kas.

Visų ankstesnių raketų varikliai turėjo tvirtas sąsajas su A. M. Isajevo dizaino biuro kūriniais. Todėl pagrįstai galima manyti apie tolesnį inžinierių darbą su jau pažįstamais techniniais sprendimais. Ieškant atitikmens, pagal korėjiečių paskelbtus raketų techninius duomenis, tiko tik trys kandidatai. Tai RD-217, RD-225 ir RD-250 varikliai. Bet pirmųjų dviejų dujų išmetimo tūtos visiškai kitokios formos. Taip po 2016 m. rugsėjį atliktų bandymų buvo konstatuotas darbas ties Sovietų Sąjungos kurtais RD-250 serijos skysto kuro varikliais (SKV).

Vis tik ties čia prasidėjo kiti klausimai. Originalus Rusijoje gamintas variklis turėjo dvi degimo kameras. Bandymų žemėje ir pakilusių raketų nuotraukose matomas nesumaišomas vaizdas. Visa galia sukuriama per vieną dujų išmetimo angą. Negi korėjiečiai taip toli pažengė variklių kūrime, kad sugebėjo pilnai perprojektuoti variklį? O gal kas padėjo?

Pasirodo TSRS vykdė dvi programas susijusias su šiais varikliais. Viena, sudėtingoji, vyko Rusijoje. V. P. Glushko gamykloje (dabar „Energomash“). Ten buvo kuriamos balistinės raketos skirtos paleisti iš povandeninių laivų. Joms skirti SKV generavo daugiau galios, bet buvo techniškai sudėtingesni. Daug paprastesnės konstrukcijos variklių modifikacijos buvo patikėtos M. K. Yangel (dabar „Yuzhnoye“) biurui Ukrainoje. Jame projektuoti varikliai turėjo kelti raketas nuo žemės paviršiaus. Pastarosios turėjo vieną dujų išmetimo tūtą. Galios kiek mažiau, bet mažiau ir potencialių vietų kam suveikti ne taip.

Net sugriuvus Sąjungai, ukrainiečiai toliau gamino tokius variklius. Jie buvo skirti jau taikiai kosmoso programai. Jos buvo nešėjos „Tsiklon-2“ šerdis. Ukrainiečiai gamino ciklonus, rusai rūpinosi palydovų gamyba ir jų iškėlimu į orbitą iš Baikonūro kosmodromo Kazachstane. Paskutinioji tokios partnerystės raketa išskrido dar 2006 metais.

Be šių raketų ukrainiečiai taip pat rūpinosi dabar jau Rusijos tarpkontinentinėmis raketomis „SS-18 Satan“. Sudarančiomis smogiamąjį rusų branduolinio atgrasymo programos pagrindą. Tačiau 2014 m. prasidėję nesutarimai tarp šalių privertė klestintį verslą atsidurti ant bankroto slenksčio. Rusai jų paslaugų nebe norėjo. Ukrainiečių valdžia dėl Krymo aneksijos nė neketino jiems teikti kokios priežiūros pagalbos. Taip buvo prarastas vienintelis įmonės partneris ir kuriamų produktų pirkėjas.

Į instituto ataskaitą staigiai sureagavę Ukrainos politikai paneigė bet kokius jų ryšius su Šiaurės Korėja. Tai gali būti tiesa. Visiem žinomi faktai, kad šiauriečiai jau senai suko ratus apie šiuos variklius. Žlungant TSRS bandė pasikviesti be darbo likusius inžinierius dirbusius prie raketų programos. 1992 m. Maskvoje buvo sulaikyti į Pchenjaną ketinusi skristi kelių dešimčių žmonių grupė. 2012 metais jau Ukrainos saugumas suėmė du korėjiečius iš Minske įsikūrusios prekybos su Šiaurės Korėja atstovybės. Jie bandė gauti kuo daugiau medžiagos apie „Satan“ raketų sistemas. Galbūt juodojoje rinkoje atsidūrusią informacija pasinaudojo be kieno kito pagalbos.

Bet gali būti ir kitaip. Bent du žinomi bandymai perimti modernesnės technologijos nepavyko. Vis tik šiuos atvejus sieja bendras vardiklis. Neramumai ir tušti žmonių pilvai. Ataskaitos autorius Michaelis Elemenas pažymi vieną kertinį momentą. Šitokio variklio versija eksponuojama netoli įmonės esančiame universitete. Viešai prieinamoje visiems lankytojams vietoje. Maža to, vietiniai inžinieriai, apsilankiusiems vakariečių raketų ekspertams gyrėsi vis dar gaminantys tokius. Toks pokalbis anot jo įvyko prieš mažiau nei metus. Maždaug tuo metu kai Šiaurės Korėja metė savo ankstesnį projektą „Masudan“ į šalį ir ėmėsi to ką stebėjome pakylant šiemet.

Ši skandalinga informacija be abejo privers pakeisti požiūrį į dabartines sankcijas ir jų efektyvumą. Prezidento Barako Obamos pradėta technologijų varžymo ir sabotavimo programa sustabdė „Masudan“ projektą, bet amerikiečiai pražiūrėjo dar grėsmingesnio projekto atsiradimą. Svarbu nustatyti  ar ukrainiečių koncernas su tuo kaip nors susijęs. Daugiau kaip dvejus metus be realių užsakymų išgyvenantis „Yuzhnoye“ gali turėti šešėlinių ryšių su pavojingomis šalimis. Įmonė įsikūrusi Dnipro mieste yra visai netoli nuo neramumų krečiamos separatistinės rytų dalies. Tai taip pat didina neigiamos įtakos iš šalies tikimybę. Galų gale inžinieriai, negaudami darbo ties raketomis, dabar įdarbinti gaminti troleibusus ir traktorius, teigia „New York Times“. Ar jų toks darbas bei kritęs užmokestis neskatina įnešti ko nors į juodąją rinką?

Minėti RD-250 varikliai tėra mažiau nei dviejų metrų aukščio ir vieno metro pločio daiktai. Juos pergabenti nėra itin sudėtinga. Detaliai netikrinant juos galima supainioti su pramonės įrengimais ar staklėmis. Svarbu rasti ir koks jų kelias, jei jie pateko iš Ukrainos. Tai reikalinga užduotis leisianti pristabdyti Kim Jong Uno ambicijas. Antraip jau po dviejų trijų metų jie turės ne pavienes raketas galinčias pasiekti didžiąją dalį pasaulio. Maždaug po tiek laiko prognozuojama jie jau gebės sukurti ir tikrą branduolinę galvutę ne tik telpančią ant raketos, bet ir gebančią ištverti skrydį balistine raketa. Šiaurės Korėja taptu ne tik žodžiais apie priešų sunaikinimą besisvaidančia branduoline valstybe.

Parengė Arnas Mulokas

Komentarai ()