Nuo Naujųjų metų Lietuvoje bus galima registruoti automobilius su vairu dešinėje (iš Anglijos ir kitų šalių). Tačiau tai nebus paprasta - pirmiausiai tokie automobiliai turės pereiti techninę apžiūrą, o kad čia gautų teigiamą įvertinimą, turės turėti specialią įrangą.

Techninių apžiūrų ekspertai išaiškino, kokia ši įranga turės būti.

Lengva nebus

2018 m. sausio 1 d. įsigalioja Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (SEAKĮ) numatytos pataisos, apibrėžiančios dešiniavairių automobilių, skirtų eismui kairiąja kelio puse, naudojimą Lietuvoje.

Ką tiksliai derėtų padaryti, siekiant gauti leidimą eksploatuoti tokias transporto priemones mūsų keliais, išdėstyta Lietuvos transporto saugos administracijos (buvusi VKTI) viršininko įsakyme, kuris buvo paskelbtas dar rugsėjo pabaigoje.

Ir nors viešojoje erdvėje kalbama apie nesudėtingą ir nebrangų dešiniavairių transporto priemonių perdirbimą, techninių ekspertizių įmonės „Transporto studijos“ specialistai, išnagrinėję dešiniavairėms transporto priemonėms nustatytus modifikavimo reikalavimus, mano, kad toks perdirbimas tikrai nebūtų pigus ir lengvai įgyvendinamas. 

„Matomai svarbiausias uždavinys, kurį norima išspręsti prieš išleidžiant į Lietuvos kelius dešiniavairius automobilius – užtikrinti, kad kliūties lenkimo kelyje manevras, ypač, kai tokio manevro metu iš už kliūties reikia išvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą, būtų saugus. 

Tai padaryti tikimasi naudojant papildomą netiesioginio matymo sistemą, kuria išplečiama vairuotojo matymo į priekį zona. Šią sistemą turėtų sudaryti periskopinė veidrodžių sistema iš dviejų veidrodžių, kuriais vaizdas iš priekio vairuotojui turėtų būti perduodamas per valytuvais valomą priekinio lango zoną, bei vaizdo kameros ir monitoriaus įtaisas.

Vienos konkrečios schemos, kaip turi būti išdėstyti veidrodžiai nėra, tačiau teisės aktuose nustatyta, kad veidrodžiai turi būti pritvirtinti stacionariai, pvz., priklijuoti  prie paties stiklo, prisukti prie statramsčio ar kitos kėbulo konstrukcijos dalies – tvirtinimas vakuuminiais laikikliais nebūtų laikomas priimtinu tvirtinimo būdu.  Paminėtina ir tai, kad veidrodžiai turėtų būti pagaminti iš beskeveldrio stiklo (arba dūžio atveju likti ant veidrodžio pagrindo) bei užtikrinti apsaugą nuo akinimo“, – atkreipia dėmesį „Transporto studijų“ direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Vėlavičius. 

Kur tvirtinti kamerą?

Kitas svarbus „saugiklis“, mažinantis incidentų riziką lenkimo metu – vaizdo kameros tvirtinimas vadinamojoje II nuvalyto priekinio lango zonoje (žr. pridedamą schemą).

Šios kameros techniniai parametrai turėtų leisti fiksuoti bei įrašyti į atmintį vaizdus esant prastam apšvietimui, o monitoriaus ekrano įstrižainė turi būti ne mažesnė kaip 17 cm. Beje, monitoriaus funkcijos negali atlikti mobilusis telefonas, kompiuteris, navigacinis įrenginys ar kitas panašus įrenginys.

Vaizdo kamera drauge su periskopiniais veidrodžiais negali užstoti daugiau kaip 10 proc. ploto minėtoje II nuvalyto priekinio lango zonoje, ką užtikrinti greičiausiai nebus itin paprasta.

Ekspertų manymu, visa nurodyta įranga neišvengiamai taps vairuotojo dėmesio „vagimi“ – vertinant situaciją kairėje dešiniavairio automobilio pusėje, todėl, renkantis įrangą bei jos išdėstymo transporto priemonėje schemą, šiuos dalykus reikėtų vertinti itin atidžiai ir pasistengti nesukurti naujų problemų.  

Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį į reikalavimus dešiniavairių automobilių priekinių artimosios šviesos žibintų modifikavimui: pritaikant „anglišką“ automobilį, jie turės būti pakeisti į žibintus, skirtus įprastiniams mūsų rinkoje naudojamiems automobiliams – turėti atitinkamą ženklinimą, o jų skleidžiama asimetrinė šviesa turės užtikrinti tinkamą kelkraščio apšvietimą.

Tinkamai pritaikyto automobilio dar nematė

Dar vienas galvosūkis, su kuriuo susidurs perdirbėjai – kaip periskopinius priekinio vaizdo veidrodžius ir kamerą su monitoriumi sumontuoti taip, kad jie neturėtų įtakos saugos oro pagalvių veikimui. T. y., kad avarijos atveju besiskleidžianti keleivio saugos oro pagalvė „nenušluotų“ nuo stiklo čia esančių netiesioginio matymo priemonių ir nesužalotų automobilio salone esančių keleivių. 

„Vien jau panagrinėjus viešojoje erdvėje pateikiamą „EuroNCAP“ filmuotą medžiagą iš naujų automobilių bandymų laboratorijos akivaizdu, kad kai kuriais atvejais ši apsaugos sistema su ant priekinio stiklo pritvirtintais pašaliniais daiktais „nedraugautų“.

Kadangi praktiškai dar neteko matyti nei vieno dešiniavairio automobilio, kuriame būtų sumontuotos visos teisės aktuose minimos netiesioginio matymo priemonės, kol kas galima tik spėlioti paprasta ar sudėtinga šiuos reikalavimus bus įgyvendinti ir ar jų įgyvendinimas nepasirodys pernelyg brangus“, – samprotauja R. Vėlavičius.

Atsakymai į šiuos bei daugelį panašių klausimų pradės aiškėti tik tuomet, kai techninei ekspertizei bus pateikti pirmieji pagal Lietuvos transporto saugos administracijos nurodytus parametrus paruošti dešiniavairiai automobiliai.

Bet kuriuo atveju ruošiantis tokią transporto priemonę pritaikyti dalyvavimui absoliučioje daugumoje  Europos šalių įprastai eismo tvarkai, patartina ne tik itin atidžiai išnagrinėti oficialius reikalavimus, bet ir pasikonsultuoti su juos rengusių institucijų specialistais.

Reikalavimai vaizdo kamerai ir monotoriui:

• kameros perduodamas atstumas iki objektų turi sutapti su realiu;
• vaizdo jutiklio raiška turi būti ne mažesnė kaip 2 megapikseliai (skaitmeninė kamera) arba ne mažesnė kaip 520 televizinių eilučių (analoginė kamera);
• vaizdo jutiklio matricos dydis turi būti ne mažesnis kaip 1/3”;
• matymo kampas turi būti ne didesnis kaip 160°;
• bendri kameros ir jos tvirtinimo elementų matmenys turi būti ne didesni kaip: ilgis – 150 mm, plotis – 100 mm, aukštis – 100 mm;
• vaizdo jutiklio jautrumas šviesai turi būti ne didesnis kaip 0,05 lx, o šviesos jutiklio diafragma turi būti ne didesnė kaip F/1,4;
• įrašymo greitis turi būti ne mažesnis kaip 30 kadrų per sekundę;
• svoris turi būti ne didesnis kaip 1000 g;
• darbinė temperatūra turi būti ne aukštesnė kaip -20 °C ir ne žemesnė kaip +45 °C;
• turi būti užtikrintas nepertraukiamas elektros maitinimas;
• turi būti montuojama kairėje pusėje;
• monitoriaus ekranas turi būti spalvotas;
• ekrano vaizdo atvaizdavimo greitis negali būti mažesnis kaip 30 kadrų per sekundę;
• ekrano įstrižainė turi būti ne mažesnė kaip 17 cm, bet ne didesnė kaip 30 cm;
• ekrano raiška turi būti ne mažesnė kaip 800 x 480 pikselių;
• ryškumas turi būti ne mažesnis kaip 400 cd/m2;
• kontrastas turi būti ne mažesnis kaip 350:1;
• turi turėti ryškumo arba kontrasto reguliavimo galimybę (išskyrus monitorius, kuriuose ryškumas arba kontrastas reguliuojamas automatiškai);
• darbinė temperatūra turi būti ne aukštesnė kaip -20 °C ir ne žemesnė kaip +45 °C;
• turi būti užtikrintas nepertraukiamas elektros maitinimas.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Lrytas.lt

Autoriai: Renaldas Gabartas

Komentarai (2)