Visiems gerai atpažįstamas trumpinys GPS (angl. Global Positioning System), reiškiantis globalios padėties nustatymo sistemą, yra tapęs kiekvieno mūsų pagalbininku buitiniuose reikaluos. Mums nebereikia sukti galvos kur esame, galime kur kas greičiau sudaryti planuojamos kelionės maršrutą arba galime sužinoti kur yra mūsų įrenginiai. Tai vos keli panaudojimo variantai.

Ne kitaip su kariška GPS versija. Ji leido amerikiečiams triuškinamai laimėti kelis paskutinių dešimtmečių karus. Vis tik geri laikai kažkada baigiasi. Per daug paplitusi sistema tapo įprasta, perprantama, tame tarpe ir potencialiems priešininkams. JAV suprato, kad jų stiprybė pamažu tampa jų Achilo kulnu.

Detalesnis mokymasis naudotis žemėlapiais. Rasti savo vietą pagal žvaigždes. Sekti vadavietėse mūšio eigą ne pagal gaunamus technikos signalus naudojantis GPS, o pagal pateikiamus karių pranešimus. Palyginti nesenai amerikiečiai savo pratybos scenarijuose ėmė įtraukti atvejus, kai pozicionavimo sistema neveikdavo arba jie patys ją trikdydavo. Visus senuosius įgūdžius įmanoma atgauti, bet yra ir tamsioji pripratimo prie technologijų pusė.

Pripratimas prie GPS toks didelis, kad ne tik raketos, bet ir atrodytu paprasčiausių haubicų sviediniai iššauti kažkur reikiamon pusėn sugeba pataikyti tiksliai ten kur reikia. Galingos balistinės bei sparnuotosios raketos GPS signalus turi tik kaip vieną iš pagalbinių navigacijos sistemų. Bet tai brangios, toli gražu ne kas dieną ir ne į kiekvieną taikinį taikomos sistemos. Kas gali norėti grįžimo prie laikų su kiliminiais bombardavimais?

Siekdami išvengti tokio didelio žingsnio atgal, amerikiečiai kompanijai „BAE systems“ patikėjo sunkią užduotį. Ši už 8 milijonus dolerių pabandys sukurti naujus 155 mm artilerijos sviedinius paprastoms ir savaeigėms haubicoms. Per vienerius metus jie turi sugalvoti kaip patobulinti itin tikslios amunicijos taiklumą, kai ji veikia blogomis arba visai be globalios padėties sistemos pagalbos.

Tarkime šiuo metu naudojamas sviedinys „Excalibur“ taikinį pasiekia su 2 - 4 metrų paklaida. Net jei jis iššautas nuskrido daugiau nei dvigubai ilgesnį už paprastų sviedinių atstumą – 40 kilometrų.

Toks taiklumas pasiekiamas naudojant GPS. Siekiant sušvelninti nukrypimus, jau dabar naudojamos antžeminės sistemos, vadinamieji „pseudo palydovai“. Tai specialūs siųstuvai imituojantys palydovų siunčiamus signalus. Šie signalai leidžia naudoti tiksliąją amuniciją net kai tikrojo orbitoje skrendančio palydovo signalas yra blokuojamas.

Bet net ir toks būdas netenkina kariškių. Tokių siųstuvų signalais gali būti padengiamas labai ribotas plotas. Didesniais atstumais jų signalai taip pat lengvai užblokuojami galingų trikdžių sistemų. Pastarųjų kasmet vis daugiau atsiranda Kinijos, Rusijos bei kitų didžiųjų valstybių karinėse pajėgose.

„BAE systems“ buvo pasirinkta neatsitiktinai. Ji jau yra pagaminusi alternatyvų naudojamų Prancūzijos, Suomijos bei Švedijos kariuomenėse. Amunicija „Bofors 155 BONUS“ sukurta naikinti šarvuotąją techniką principu „iššauk ir pamiršk“. Iššautas sviedinys suyra į kelias dalis. Išleidžiami sensoriais apkarstyti konteineriai, lazeriu ieškantys reikiamo taikinio. Jį aptikę, iš konteinerio, iššaunamas šūvis į menkiausiai apsaugotą technikos dalį (t.y viršų) sunaikinamasis sviedinys. Pramušęs šarvus sunaikina taikinį.

Vis tik tokia sistema turi nemažai minusų. Pavyzdžiui kaina, kuri adekvati tik naikinant brangius tankus ir šarvuočius. Siaura specializacija, nes ji pritaikyta naikinti tik atpažintus taikinius. Galiausiai tai visiškai kitokio tipo užduotims skirta ginkluotė, nei yra tikimasi iš artilerijos mūšio lauke. Todėl amerikiečiai tiesiog nusipirkti jau gaminamų užtaisų nenori.

JAV nori pasigaminti pigesnę alternatyvą išmaniems sviediniams, bet kur kas taiklesnę nei paprastas haubicos užtaisas. Juo apsimokėtu naikinti reikiamuose plotuose esančią gyvąją jėgą ar infrastruktūrą. Kartu išlaikyti dabar turimą pranašumą didesniu apšaudomuoju nuotoliu nesibaiminant prieš juos panaudojamų signalo slopinimo priemonių.

Parengė Arnas Mulokas

Komentarai (3)