Negi vokiška techninė apžiūra prastesnė už lietuvišką? Nuo šiol bus nauja tvarka, bet įspėja labai nesidžiaugti ()
Naudotų automobilių pirkėjams ima galioti naujovė, panaikinanti ne kartą aptartą problemą – kodėl iš Vakarų Europos atvežus automobilį, Lietuvoje nebegalioja jo techninė apžiūra?
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Iki šiol Lietuvoje pirmą kartą registruojant naudotą automobilį reikėjo jį ne tik apdrausti, bet ir pereiti techninę apžiūrą. Dėl to tarp vairuotojų vis pasigirsdavo ironiški pastebėjimai – negi patikrinimas Vokietijoje prastesnis už lietuvišką.
Tačiau nuo gegužės 20 dienos tokius juokelius bus galima pamiršti, nes įsigalioja naujas Lietuvos transporto saugos administracijos l.e. direktoriaus pareigas einančio Geniaus Lukošiaus įsakymas dėl techninės apžiūros pripažinimo tvarkos.
Įspėjo nesidžiaugti
Pagal jį iš bet kurios Europos ekonominės erdvės (EEE) šalies atgabentas automobilis galės būti registruojamas „Regitroje“ be papildomo patikrinimo lietuviškame techninės apžiūros centre. Tereikės, kad patenkinti vieną sąlygą – turėti galiojančią techninės apžiūros pažymą.
Tai automobilių pirkėjams padės sutaupyti laiko ir pinigų, nes nebereikės rūpintis, kaip neregistruotą mašiną nugabenti iki techninės apžiūros. Tačiau techninių apžiūrų specialistai įspėja, kad šiuo palengvinimu gali pasinaudoti nesąžiningi pardavėjai, todėl perkant automobilį reikės būti itin atidiems.
„Norime atkreipti dėmesį, kad nemaža dalis transporto priemonių iš Europos ekonominės erdvės valstybių į Lietuvą patenka jau buvę išregistruotos pakankamai ilgą laiką jų kilmės šalyje, galimai po eismo įvykių, po kurių paprastai panaikinamas techninės apžiūros galiojimas.
Tačiau net tais atvejais, kai informacija apie avarijos metu patirtus automobilio konstrukcijos apgadinimus, turinčius įtakos saugiam eismui, atsiduria atitinkamose duomenų bazėse, techninės apžiūros pažymoje jokių papildomų įrašų neatsiranda.
Todėl oficialiai pripažinta „pavojinga atlieka“, tačiau automobilio išvaizdą atgavusi transporto priemonė Lietuvoje turės visas galimybes grįžti į eismą – tereikės pateikti minėtą galiojančią techninės apžiūros pažymą. Ji neturi jokių apsaugos nuo klastojimo „saugiklių“ ir gali būti atspausdinama paprasčiausiu spausdintuvu“, – perspėjo asociacijos „Transeksta“ direktoriaus pavaduotojas Audrius Glėbus.
Svarbu tikrinti
Tiesa, ne visi buvę automobilio apgadinimai matomi ir atliekant techninę apžiūrą Lietuvoje. Jei automobilis po avarijos buvo suvirintas iš kelių dalių, bet matomos vietos atkurtos nepriekaištingai, gilesnius sugadinimus pastebėti labai sunku.
Todėl geriausia vairuotojams vadovautis sveiku protu, atidžiai apžiūrėti perkamą automobilį ir patikrinti jį servise. Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ duomenimis, teigiamą įvertinimą pirmuoju bandymu gauna apie 57 proc. naujai į Lietuvą įvežtų transporto priemonių.
Tuo tarpu tarp Lietuvoje ilgą laiką eksploatuojamų automobilių kontrolieriai didelių trūkumų neaptinka kiek daugiau nei 52 proc. lengvųjų automobilių. Vis tik, nepaisant to, A.Glėbaus manymu, nereikėtų skubėti pripažinti užsienyje atlikto patikrinimo, kol tarp nacionalinės techninių apžiūrų duomenų bazės nėra susietos.
Trūksta informacijos
„Transekstos“ duomenimis, tik keletas šalių (Belgija, Olandija) po eismo įvykių perduoda informaciją, kad transporto priemonei būtina atlikti specialų techninį patikrinimą – ekspertizę. Specialistų teigimu, įsigaliojus naujajai tvarkai vairuotojai rizikuos nukentėti nuo nesąžiningų, „nurašytus“ automobilius parduodančių ir duomenis klastojančių perpardavėjų.
„Transekstos“ siūlymu, būtų teisinga, jei supaprastinta tvarka būtų registruojamos tik tos transporto priemonės, apie kurių apžiūros galiojimą informacija pasiekiama elektroniniu būdu ir galima patikrinti jos eksploatavimo istoriją bei statusą.
Tokių nuostatų laikomasi kaimyninėje Latvijoje, kuri ketina pripažinti užsienietiškas technines apžiūras nuo 2021-ųjų gegužės 20 dienos. Iki tada visos EEE šalys privalės būti baigusios įgyvendinti informacijos mainus tarp duomenų bazių elektroniniu būdu.