Kaip netapti kaltu be kaltės - tikros istorijos ir keli patarimai, kuriuos privalo įsidėmėti visi jauni vairuotojai ()
Net ir nedidelis eismo įvykis gali sukelti didelį stresą ir išgąstį. Dėl to mažiau patyręs vairuotojas gali sulaukti spaudimo iš labiau patyrusio kolegos ir prisiimti kaltę. Savo jėgomis nepasitikintys ir patirties neturintys vairuotojai be kaltės gali pakliūti į bėdą - kaip to išvengti?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
LRT.lt kalbinti pašnekovai pabrėžia, kad, visų pirma, tokioje situacijoje nereikia skubėti ir privaloma išlaikyti „šaltą protą“.
Tai, kaip elgtis eismo įvykio metu, aktualu ne tik pradedantiems vairuotojams.Tačiau, kaip pastebi vairavimo instruktorė Olga Židovlenkova, būtent jie dažnu atveju tampa aplinkybių aukomis.
„Ne kartą yra buvę, kai buvę mokiniai man skambina ir prašo pagalbos, kad atvažiuočiau ir patikrinčiau ar jie tikrai yra nekalti. Dažnai būna, kad tokiose situacijoje jais norima pasinaudoti.
Pradedantieji vairuotojai patiria stresą ir sulaukia spaudimo iš labiau patyrusių vairuotojų, o eismo įvykio metu prisiima atsakomybę“, – pastebi O. Židovlenkova.
Asmeniškai patyrė psichologinį spaudimą
Vairavimo instruktorė prisipažino, kad ne kartą yra pakliuvusi į situacijas, kai tenka įrodinėti savo tiesą ir nepasiduoti kitų eismo įvykyje dalyvavusių vairuotojų spaudimui. Ji puikiai prisimena vieną tokį atvejį.
„Važiuojant Savanorių žiedu turėjau išsukti ir važiuoti Laisvės prospekto link. Kaip ir priklauso, iš žiedo išvažinėjau pasirinkusi antrą eismo juostą. Mačiau, kad moteris, norinti įvažiuoti į žiedą iš Geležinio Vilko gatvės, tą ruošiasi daryti iš pirmos eismo juostos.
Aš tikėjausi, kad ji, kaip ir nurodyta Kelių eismo taisyklėse (KET), pasirinks pirmą išvažiavimą iš žiedo. Bet ji pirma juosta bandė važiuoti toliau ir kliudė mano galinį bamperį. Aš pasitraukiau iš žiedo, įjungiau avarinį signalą ir ruošiausi sustoti. Tačiau mačiau, kad iš paskos važiuojančio automobilio vairuotojas žiūri ne į mane, o į automobilį, kuris kliudė mane.
Supratau, kad jis tikrai nesustos. Jis nepažiūrėjo į mane ir įvažiavo į mano automobilio galinę dalį. Aš priėjau prie vairuotojo ir paklausiau, kodėl jis nežiūrėjo, kur važiuoja, tačiau sulaukiau kaltinimų, kad staigiai prieš jį stabdžiau. Paaiškinau, kad jis turėjo stebėti kelią ir laikytis saugaus atstumo.
Po to nuėjau iki vairuotojos, kuri pirma kliudė mane. Paklausiau, kodėl ji taip vairuoja? Buvau apšaukta, kad esu akiplėša ir pati nemoku važiuoti. Ji pradėjo aiškinti, kad važiuoja pagal linijas, tačiau aš paaiškinau, kad pirmumo teisę turi ženklai, o ne linijos.
Galiausiai, pati kaltininkė prisipažino, kad ji žino, kaip reikia teisingai važiuoti žiedinėje sankryžoje, tačiau šį kartą pamėgino važiuoti taip, kaip tai daro „gudročiai“, ir štai kas nutiko“, – savo patirtimi, kai pati sulaukė psichologinio spaudimo, LRT.lt pasakoja O. Židovlenkova.
Kaltininkas nustatomas ne parašu, o pagal aplinkybes
Pildant eismo įvykio deklaraciją būtina nepasimesti ir gerai pasitikrinti, ar netyčia nepasirašėte grafoje, kurioje pasirašyti turi kaltininkas, todėl jokiais būdais neskubėkite.
Taip pat būtina patikrinti ar informacija, nurodyta deklaracijoje, atitinka tą, kuri yra kito eismo įvykyje dalyvavusio asmens ir transporto priemonės dokumentuose.
Tačiau jeigu kažkokia klaida visgi įsivėlė, per daug nerimauti nereikėtų. Kaip teigia draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Transporto priemonių draudimo skyriaus vadovas Rimvydas Pocius, eismo įvykio kaltininkas nustatomas ne tik pagal asmens, prisiėmusio kaltę, parašą deklaracijoje.
„Pats deklaracijos užpildymas įvykio kaltininko nenustato. Įvykio kaltininkas nustatomas pagal deklaracijoje nurodytas įvykio aplinkybes. Jei deklaracijoje įvardintas ne tas kaltininkas ar suklysta nurodant įvykio aplinkybes, deklaracijos taisyti nereikia.
Draudimo bendrovė įvertins visų aplinkybių visumą: tiek deklaraciją, tiek apgadintą automobilį bei kitas aplinkybes. Atitinkamai, draudimo įmonė informuos žalos atlyginimo reikalaujantį asmenį“, – LRT.lt teigia R. Pocius.
Tai reiškia, kad jei vairuotojas ištiktas streso ir padarė kokią nors klaidą, ji nebus svertas kaltininku pripažinti tą vairuotoją, kuris iš tikrųjų yra nekaltas. Svarbu tik įsitikinti, kad asmuo, kuris taip pat dalyvavo eismo įvykyje, pateikė tikslius ir teisingus duomenis apie save.
R. Pocius pabrėžia ir tai, kad eismo įvykio nuotraukos gali padėti dar geriau įvertinti situaciją, jeigu kiltų kokių nors neaiškumų. Todėl patariama, kad nuotraukose aiškiai matytųsi ne tik nukentėję automobiliai, bet ir aplinka, kelio ženklai ir ženklinimas. Be to, tai gali padėti įvertinti ir eismo įvykio metu patirtą žalą.
Kada kviesti policiją?
Patekus kad ir į nedidelį eismo įvykį, pirmiausia reikia nusiraminti ir pasistengti situaciją įvertinti kaip galima ramiau. Vertinant įvykio aplinkybes būtina vadovautis KET, o ne emocijomis.
Jei kito automobilio vairuotojas pradeda psichologinį spaudimą skubindamas arba primygtinai siekdamas įrodyti savo tiesą, vadovautis reikėtų argumentais, nes tiesa nebūtinai pusėje to, kuris garsiau rėkia.
Jei susiklosčius tokiai situacijai nė vienas iš eismo įvykio dalyvių nenori pripažinti kaltės, lieka vienintelis sprendimo būdas – reikia kviesti policiją. Lietuvos kelių policijos tarnybos vyresnioji specialistė Marija Kazanovič akcentuoja, kad eismo įvykio deklaracija pildoma tik tuomet, jei yra abipusis sutarimas dėl kaltininko.
„Eismo įvykio deklaracija pildoma tik tokiu atveju, kai abu eismo įvykio dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių, viskas yra aišku ir nėra jokių prieštaravimų. Visais kitais atvejais, jei kyla nesutarimų, įsigalioja KET 29 skyrius „Eismo dalyvių pareigos įvykus eismo įvykiui“, ir turi būti kviečiama policija“ – paaiškina M. Kazanovič.
Ji pastebi, kad jei atsiranda koks nors spaudimas prisiimti kaltę, reikėtų kviesti policiją ir eismo įvykio aplinkybių išaiškinimą patikėti jiems. Tačiau, tokiu atveju, reikia būti pasiruošus susitaikyti ne tik su automobilio apgadinimais, tačiau ir su gresiančia bauda.
„Kai atvyksta policijos pareigūnai, eismo įvykio deklaracija jau nepildoma ir jie formina eismo įvykį. Tokiu atveju, baudžiamas eismo įvykį sukėlęs vairuotojas už nusižengimą, dėl kurio ir įvyko avarija.
Tai reiškia, kad jei eismo įvykis sukeltas dėl to, kad, pavyzdžiui, buvo kirsta ištisinė linija, už šį nusižengimą kaltininkas ir gaus nuobaudą“ , – LRT.lt pasakoja M. Kazanovič.
