Tai milžiniškas smūgis iškastinio kuro pramonei: Airija tampa pirmąja šalimi pasaulyje, kuri žengia tokį žingsnį ir tai darys „kuo greičiau“ ()
Airija taps pirmąja pasaulyje šalimi, kuri parduos visas savo į iškastinio kuro įmones padarytas investicijas. Valstybinis 8 milijardų eurų vertės nacionalinis investicinis fondas turės parduoti padarytas investicijas į anglies, naftos, dujų ir durpių sektorius. Ir parduoti viską „kuo greičiau“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Norvegijos milžiniškas 1 trilijono JAV dolerių vertės fondas taip pat atsisako investicijų į iškastinį kurą, tačiau tik iš dalies. Atsisakoma investicijų į kai kurias anglies bendroves ir vis dar svarstoma dėl naftos ir dujų sektorių. Tad Airijos sprendimas atsisakyti visų investicijų į iškastinį kurą yra beprecedentis. Tikimasi, kad viską parduoti pavyks per artimiausius penkerius metus.
Tokia praktika, kai atsisakoma investicijų į iškastinį kurą, pasaulyje vis labiau plinta. Įvairūs pensijų ir draudimų fondai, miestai, kaip Niujorkas, netgi bažnyčios ir universitetai atsisako savo investicijų į iškastinį kurą ir šios sumos siekia trilijonus JAV dolerių.
Investicijų ir turimų akcijų iškastinio kuro pramonėje atsisakymo remėjai teigia, kad esami iškastinio kuro ištekliai yra kur kas didesni, nei galima juos sudeginti, nesukeliant katastrofiškų klimato pokyčių. Todėl naujų iškastinio kuro šaltinių paieškos ir dar didesnė jo gamyba yra morališkai klaidinga ir ekonomiškai rizikinga strategija. Tačiau kai kurie kritikai teigia, kad likti akcininkais ir įtikinti, kad iškastinio kuro bendrovės imtųsi pokyčių, galėtų būti veiksmingesnis būdas.
„Airijos iškastinio kuro atsisakymo įstatymas“ buvo patvirtintas žemuosiuose Airijos parlamento rūmuose. Tikimasi, kad šis įstatymas be jokių kliūčių bus patvirtintas ir aukštesniuosiuose Airijos parlamento rūmuose ir tai pavyks padaryti dar iki šių metų pabaigos. Skelbiama, kad Airijos valstybės investicijų fondas yra investavęs daugiau kaip 300 mln. eurų į 150 įmonių.
„Atsisakymo judėjimas pabrėžia, kad reikia nutraukti investicijas į pasaulinę šios pramonės (iškastinio kuro aut. past.) plėtrą jei norime išvengti katastrofiškų klimato pokyčių“, - sakė įstatymo projektą pristatęs nepriklausomas parlamento narys Thomas‘as Pringle‘sas. „Airija, atsisakiusi savo investicijų, siunčia aiškią žinią, kad Airijos visuomenė ir tarptautinė bendruomenė yra pasirengusios galvoti ir veikti ne vien tik vedamos trumpalaikių interesų.“
Tarptautinės vystymosi labdaros organizacijos „Trócaire“ vykdomasis direktorius Éamonn‘as Meehan‘as sakė: „Šiandien Airijos parlamentas tarptautinei bendruomenei išsiuntė galingą signalą dėl būtinybės pagreitinti iškastinio kuro atsisakymą. Dar praėjusį mėnesį Airija buvo antra blogiausia Europos šalis kovoje su klimato kaita, tad šio įstatymo priėmimas yra gera žinia. Tai kardinalus pasikeitimas.“
Priimtame įstatyme iškastinio kuro bendrovė yra apibrėžiama kaip tokia, kai ji gauna 20 % ar daugiau savo pajamų iš iškastinio kuro žvalgybos, gavybos ir rafinavimo (tai būtinas žingsnis, kad naftą būtų galima sudeginti kaip kurą arba naudoti galutiniams produktams aut. past.). Įstatymas taip pat leidžia investuoti į Airijos iškastinio kuro įmones jei šios lėšos bus panaudotos jų perkėlimui iš ūkinės veiklos, susijusius su iškastiniu kuru.
Gerry‘is Liston‘as iš „Global Legal Action Network“, kuris ir parengė šio įstatymo projektą, sakė, kad „Vyriausybės nesilaikys savo įsipareigojimų pagal Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos jei ir toliau finansiškai palaikys iškastinio kuro pramonę. Dabar (po priimto įstatymo aut. past.) visos pasaulio šalys turi skubiai vadovautis Airijos pavyzdžiu ir atsisakyti iškastinio kuro.“