Europoje prasidės inteneto cenzūra? Europos Parlamentas priėmė autorinių teisių direktyvą ir kuo tai gresia  (18)

Europos Parlamentas (EP) trečiadienį nubalsavo už itin daug diskusijų sukėlusius autorių teisių direktyvos atnaujinimus, kurie, pasak kritikų, yra naudingi tik gerai žinomoms naujienų organizacijoms bei galimai prives prie interneto cenzūros.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Už direktyvą, naujienų organizacijas, leidėjus ir muzikos įrašų bendroves supriešinusią su tokiais interneto gigantais kaip „Facebook“ ar „Google“, balsavo 438 europarlamentarai, prieš – 226, o 39 susilaikė.

Europos Parlamente įvykęs balsavimas „yra stiprus ir teigiamas ženklas, svarbus žingsnis siekiant mūsų bendro tikslo modernizuoti autorių teisių taisykles Europos Sąjungoje“, pareiškė reformą pasiūlę Europos Komisijos nariai Andrusas Ansipas ir Mariya Gabriel (Marija Gabriel).

Prieš balsavimą Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas jį pavadino „esminiu mūšiu už autorių teises“ ir pridūrė, kad „Europa turi būti verta savo kultūros“.

Daugiausia diskusijų buvo sukėlę 11 ir 13 direktyvos straipsniai.

11-asis straipsnis numato padidintų teisių suteikimą naujienų organizacijoms, dėl to jos gautų dalį pajamų iš „Google“ ir kitų paieškos sistemų, kurios pateikia nuorodas į jų publikuojamą turinį.

Tačiau JAV technologijų milžinai ir interneto laisvės organizacijos pasisakė prieš tokią idėją, teigdami, kad tai iš esmės yra „nuorodos mokestis“, kuris slopins diskursą internete.

Kritikai taip pat tvirtino, kad įstatymas būtų naudingas tik gerai žinomoms naujienų organizacijoms bei smarkiai apsunkintų gyvenimą žiniasklaidos startuoliams.

Itin prieštaringai vertinamas ir 13-asis direktyvos straipsnis, kuriame numatoma, kad internetinės platformos turi būti teisiškai atsakingos už autorinėmis teisėmis apsaugotą turinį, kurį į jų platformas talpina naudotojai.

Tarp straipsnio šalininkų – didžiosios muzikos įrašų bendrovės ir kino studijos, raginusios politikus palaikyti reformą.

Tuo tarpu oponentai piktinasi, kad 13-asis straipsnis privestų prie interneto cenzūros technologijų platformose, kurios garsėja savo naudotojų kūrybingumu, pavyzdžiui, vaizdo įrašų platformoje „Youtube“.

Tačiau į „Youtube“ kiekvieną minutę yra įkeliama apie 400 valandų trukmės vaizdinio turinio, taigi praktiškai neįmanoma, kad medžiagą filtruoti sugebėtų žmonės. Tai reiškia, jog turinio platformos būtų priverstos kurti filtravimo algoritmus.

Pavyzdžiui, Vokietijos piratų partijos narė, europarlamentarė Julia Reda socialiniame tinkle „Twitter“ rašė, kad „algoritmai neatskirs parodijos nuo autorių teisių pažeidimo, nebent jiems bus įdiegtas humoro jausmas“.

Dėl šio klausimo vyko viena aktyviausių lobistinių kampanijų per EP istoriją – politikai buvo užversti milijonais laiškų ir tūkstančiais skambučių.

Į diskusiją dėl būsimo balsavimo įsitraukė ir Lietuvos žiniasklaida – dienraštis „Verslo žinios“ antradienį išėjo tuščiu pirmu puslapiu.

Laikraščio redakcijos skiltyje rašoma, kad dabartinė padėtis, kai interneto agregatai naudoja žiniasklaidos turinį neatlygintinai, ją silpnina, o tai gali nuvesti „tiesiai į autoritarizmą, į kareivinių ir kalėjimų visuomenę“.

Įvykus balsavimui, europarlamentarai dabar gali pradėti derybas su 28 valstybėms narėms atstovaujančia Europos Sąjungos Taryba, kuri kompromisą šiuo klausimu pasiekė gegužės mėnesį.

Šios už uždarų durų vykstančios diskusijos, kuriose taip pat dalyvauja Europos Komisija, ES žargonu vadinamos trilogu ir jos gali tęstis ne vieną mėnesį, kol bus pasiektas kompromisinis sprendimas, dėl kurio bus rengiamas naujas balsavimas.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: BNS
(19)
(2)
(17)
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama

Komentarai (18)