JAV karinės oro pajėgos sugalvojo naujos kartos bombas su nustatoma sprogimo galia, kuri kartais galėtų nesprogti iš viso - kam prireikė tokios keistenybės ir kaip galvoja tą padaryti? ()
Iš lėktuvo išmesta bomba arba sprogsta, arba ne. Jei nesprogsta, reiškia, kad ji netinkamai suveikė. Tačiau dabar Jungtinių Valstijų karinės oro pajėgos nori, kad būtų įmanoma tiksliai nustatyti sprogimo galią. Ši savybė buvo nusižiūrėta iš JAV atominių bombų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
B61-12 - tai viena iš JAV atominių bombų. Ji ypatinga tuo, kad jos galią galima nustatyti - ji gali sprogti 270, 1350, 9000 ar 45000 TNT tonų galia. Tai yra, įmanoma tiksliai nustatyti sprogimo galią dar prieš išmetant bombą. Tai naudotojui suteikia lankstumo - ta pati bomba gali būti paruošta didelio karinio komplekso sunaikinimui ar tiesiog priešo tankų gretų praretinimui.
Įprastos aviacinės bombos tokių nustatymų neturi. Su laiku jos vis didėjo, augo jų galia, kad jų panaudojimas būtų kiek įmanoma efektyvesnis. Tačiau dabar darosi aišku, kad reikia ne itin galingų, bet itin tikslių bombų ir sviedinių. Šiais laikais karas vis dažniau kraustosi į miestus, kur gyvena daug civilių. Netoli maskuojamų karinių objektų stovi civilių namai, dažnai, visai neatsitiktinai - nevalstybiniai aktoriai (teroristinės ir kriminalinės grupuotės) pasitelkia šias vietas kaip priedangą. Tikimasi, kad Vakarų šalys nedrįs pulti vietos, šalia kurios tankiai gyvena civiliai.
Taigi, atsakymas, atrodo, peršasi savaime - į mūšio laukus reikia siųsti bombonešius su mažesnėmis bombomis. Tačiau vieniems taikiniams reikia didelių ir galingų, kitiems - silpnų ir taiklių bombų. Skirtingi užtaisai viename lėktuve nėra pageidautinas dalykas, jei to įmanoma išvengti. Jungtinių Valstijų karinės oro pajėgos dabar mano, kad to išvengti įmanoma, jei tik pavyktų bombos galią kaip nors tiksliai nustatyti.
Teigiama, kad tokia 2000 svarų (907 kg) bomba galėtų sprogti pilna galia, arba ketvirtadaliu galios, arba nesprogti visai. Teoriškai ši technologija leistų, reikalui esant, bombą panaudoti ir kaip kinetinį užtaisą, kuris taikinį sugriautų tiesiog savo svoriu. Bet kaip tai įmanoma?
Pajėgų ekspertai jau bando 2000 svarų bombą su nustatoma sprogimo galia. Po jos bus bandomas 8 kartus silpnesnis užtaisas su ta pačia funkcija. Technologija iš tikrųjų nėra tokia sudėtinga. 3D spausdintuvų pagalba sukuriama kovinė galvutė su keliais sprogdikliais. Jie yra izoliuoti vienas nuo kito, todėl leidžia susprogdinti tik dalį bombos užtaiso. Juos taip pat galima detonuoti šiek tiek skirtingu metu, kad bombos sprogimo banga būtų kryptinė - išsiveržtų tik į vieną pusę.
Kol kas neaišku, kada (jei išvis kada nors) tokios bombos būtų pradėtos naudoti. Tačiau manoma, kad jos stipriai pagerintų operacijų tikslumą ir padėtų išvengti civilių aukų.