Draudimas pėstiesiems naudotis telefonu Lietuvoje sukėlė didžiulį triukšmą, bet sprogo kaip burbulas: advokatas paaiškino, kodėl policija negalės bausti pėsčiųjų, jei jie nors kiek išmanys teisę ()
Garsiai nuskambėjęs draudimas pėstiesiems naudotis telefonu perėjose sukėlė didžiulį triukšmą, bet, panašu, kad be reikalo. To priežastis labai paprasta – šis KET pakeitimas iš tiesų nieko neuždraudė.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pėsčiųjų pareigas papildžiusi eilutė skamba taip: „Pėstieji, prieš įžengdami į važiuojamąją dalį ir eidami ja, turi vengti bet kokių veiksmų (naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis ir panašiai), kurie atitrauktų jų dėmesį nuo aplinkos ir eismo situacijos kelyje stebėjimo ir trukdytų įsitikinti, kad eiti saugu.“
„Turi vengti“ nėra „draudžiama“
Tačiau frazė „turi vengti“ nereiškia draudimo – ji panašesnė į rekomendaciją ar paraginimą einant per gatvę pakelti akis nuo ekrano.
Advokatas Arnas Paliukėnas patvirtino, kad „turi vengti“ ir draudžiama“ nėra tas pats. Jo teigimu, pagal naująją KET formuluotę pėstieji negali būti baudžiami už naudojimąsi telefonu.
„Visiškai teisinga prielaida. Aš manau, kad su tokia formuluote tikrai negalės bausti“, – sakė jis.
Teisininkas prisiminė per ankstesnes diskusijas girdėjęs, jog pataisos iniciatoriai ir ketino iš pradžių įvesti raginimą nesinaudoti telefonais be baudimo, o paskui, neva jei tai nepadės, įvesti baudas.
Nelygus sugriežtinimas
Tačiau A.Paliukėnas atkreipė dėmesį, kad vairuotojams įvestas pakeitimas praleisti ne tik į perėją įžengusį, bet ir laukiantį pėsčiąjį yra ne rekomendacija, o prievolė, už kurios nesilaikymą gresia rimta bauda, o tai nėra teisinga pagal lygiateisiškumo principą.
„Lygiateisiškumo nebūnant gali būti taip, kad perėjose daugiau tvarkos neatsiras po šių pataisų, o kai kuriose tai bus labai sunku realizuoti. Pavyzdžiui, perėja prie buvusio „Vaikų pasaulio“ [Vilniuje, Gedimino pr. – red.] – pabandykime įsivaizduoti, kad vairuotojai stovi ir laukia, kad galimai kažkas įžengs. Praktiškai galima sustoti visai dienai“, – sakė pašnekovas.
A.Paliukėno manymu, kol žmonės nėra įsisąmoninę, kodėl blogai einant per perėją žiūrėti į telefoną ir kodėl reikia praleisti per perėją einančius žmones, tol jokie draudimai nepadės pagerinti saugumo gatvėse.
Susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento vyresnysis patarėjas Vidmantas Pumputis:
Šis KET pakeitimas parengtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. nutarimą dėl Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimo, kuriuo numatyta KET 44 punktą papildyti nuostata, kad pėstieji, kirsdami važiuojamąją kelio dalį, turi vengti bet kokių veiksmų (naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis ir panašiai), kurie atitrauktų jų dėmesį nuo aplinkos ir eismo situacijos kelyje stebėjimo ir trukdytų įvertinti atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį.
KET pakeitimuose nustatyta, kad „pėstieji, prieš įžengdami į važiuojamąją dalį ir eidami ja, turi vengti bet kokių veiksmų (naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis ir panašiai), kurie atitrauktų jų dėmesį nuo aplinkos ir eismo situacijos kelyje stebėjimo ir trukdytų įsitikinti, kad eiti saugu“.
Susisiekimo ministerijos nuomone, jeigu tam tikri veiksmai – kalbėjimas telefonu, muzikos klausimas ir pan. atitraukia pėsčiųjų dėmesį nuo aplinkos ir eismo situacijos kelyje stebėjimo ir trukdo įsitikinti, kad eiti saugu, šios veiklos reikia vengti.
O policijos pareigūnai, pastebėję, kad pėsčiasis, kalbėdamas telefonu, įžengė į važiuojamąją dalį neapsidairęs, neįsitikinęs, kad saugu, degant draudžiamam šviesoforo signalui, sudarė staigią kliūtį jo link artėjančioms transporto priemonėms ir pan., galės taikyti Administracinių nusižengimų kodekse numatytas priemones [už minėtus pažeidimus baudžiama ir jei jie padaromi nekalbant telefonu, – red].
