„Tesla Model 3“ siūlomas ir su aerodinamiškais ratų gaubtais - kodėl jie vis dar nenaudojami kituose automobiliuose? (1)
Jei stilius jums nėra labai svarbus, „Tesla Model 3“ galite įsigyti su aerodinamiškai ratų gaubtais, kurie, kaip teigia gamintojas, pagerina efektyvumą 10 %. Automobilio aerodinamika yra labai svarbi siekiant mažesnių sąnaudų, tai kodėl automobiliai su vidaus degimo varikliais neturi tokių gaubtų? Kodėl jie apskritai dar nepaplito?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Iš tiesų efektyvus automobilis turi būti aptakus. Todėl mažinamos grotelės, atsisakoma veidrodėlių, mažinami tarpai tarp skirtingų kėbulo segmentų. Net automobilio apačia dabar dažnai yra dengiama plokščiu aptaku. Tačiau ratlankiai vis dar išlieka įmantriu stiliaus elementu be jokių aerodinamikos gudrybių. Na, išskyrus tą „Tesla Model 3“, kurio pirkėjai už papildomus pinigus gali pasirinkti ne visai akiai malonius ratlankių gaubtus. Nors „Tesla“ trumpai pamini, kad jie efektyvumą pagerina net 10 %, egzistuoja rimtų priežasčių, kodėl kiti gamintojai tokių gaubtų nenaudoja.
Nėra nei vieno automobilio, kurio efektyvumas būtų 100 % - visada yra praradimų: variklyje, aerodinamikoje, elektros sistemoje, sukibime su keliu ir taip toliau. Automobiliai su vidaus degimo varikliais didžiausius praradimus patiria po variklio gaubtais - čia įvyksta apie 75 % visų efektyvumo nuostolių. Taigi, automobilių gamintojai kuria įmantrias turbokompresorių technologijas, vožtuvų valdymo sistemas, efektyvesnes transmisijas ir kitais būdais bando pagerinti automobilio jėgainės darbą. Tuo tarpu galios agregatai ir transmisija elektromobiliuose sukelia tik apie 27 % efektyvumo nuostolių.
Jei paimtume du identiškus automobilius, bet vienas būtų varomas benzinu, o kitas - elektra, aerodinaminiai nuostoliai būtų identiški (toks pat kėbulas). Tačiau benzininio automobilio atveju jie būtų gerokai mažesni nei praradimai variklyje ir transmisijoje ir santykinai siektų maždaug 15 %. Taigi, jei automobilio gamintojas pagerintų mašinos aerodinaminį efektyvumą, naudos būtų palyginti mažai. Net 10 % sumažėjęs oro pasipriešinimas apskritai suteiktų tik 1,5 % geresnį absoliutų automobilio efektyvumą. Tuo tarpu 10 % pagerintas variklio ir transmisijos efektyvumas jau leistų pasiekti 7,5 % geresnį automobilio efektyvumą. Kitaip tariant, automobilių gamintojai daugiau pastangų skiria toms sritims, iš kurių galima gauti daugiau naudos. O pirkėjai ir toliau džiaugiasi gražiais ratlankiais, nes estetiniai praradimai būtų tiesiog neverti nepastebimos naudos degalų sąnaudose.
Tuo tarpu elektromobilio atveju oro pasipriešinimas sudarytų maždaug 41 % visų automobilio efektyvumo praradimų. Taigi, net ir mažos detalės duoda daugiau naudos apskritai. Tačiau „Tesla“, sakydama, kad aptakai pagerina „Model 3“ efektyvumą net 10 % tikriausiai turi omenyje tik aerodinaminį efektyvumą. Bet kuriuo atveju, nauda sąnaudose (ar nuvažiuojamame atstume) yra ženklesnė nei būtų tuos aptakus sumontavus ant vidaus degimo variklį turinčio automobilio.