Garsiausi Antrojo pasaulinio karo ginklai: kiek jie kainavo, kas gamino ir kodėl už vokiško pistoleto turėjimą grėsė net mirties bausmė (Video) (1)
Ne paslaptis, kad karas yra brangus. Reikia, kad visi gamybos ir logistikos procesai vyktų sėkmingai – nes menkiausia klaida gali sugriauti visus planus ar net pralaimėti karą. Kai Antrojo pasaulinio karo metu JAV buvo priversta pasitraukti iš neutralių valstybių sąrašo, prezidentas Franklinas Delano Roosveltas sakė, kad „kariaujantys vyrai neturėtų ginklų, kuriais galėtų apsiginti – jei ne namuose pasilikę verslininkai, ūkininkai ir kita darbo jėga“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Antrojo pasaulinio karo metu JAV turėjo ne tik padėti savo sąjungininkams Europoje, bet ir apsiginti nuo juos puolančios Japonijos. Dėl to buvo padidintas ir kariuomenės biudžetas. 1940 m. jis siekė 1,5 mlrd. JAV dolerių, 1945 m. – 81,5 mlrd., o šiandien JAV kariuomenės biudžetas yra net 600 mlrd. dolerių.
Dar viena Antrajame pasauliniame kare pasižymėjusi šalis buvo nacistinė Vokietija. Pačioje karo pradžioje jiems sekėsi neblogai, o didžiausias šios šalies turtas buvo didelė ir stipri sausumos kariuomenė. Garsioji „Barbarosos“ operacija, kuri iš dalies buvo sėkminga vokiečiams, ypač padidino ir ginklų produkciją – o taip pat išpopuliarino kai kuriuos šaunamuosius ginklus.
Pistoletai
Kai kurių ginklų radimas mūšio lauke buvo laikoma nemenka sėkme. Vienu iš tokių ginklų buvo pistoletas „P08 Luger“, kuriuos ypač mėgo Sąjungininkų pajėgos. Vokietijos pėstininkai išmoko tuo pasinaudoti ir numesdavo ginklus į spąstus ar minų laukus, kad į ten priviliotų priešus.
Sklido gandai, kad JAV kariai už šio pistoleto turėjimą buvo net baudžiami mirties bausme – ir tai, kad „Lugeriai“ buvo labai nepatvarūs ir nepatikimi bei galėjo atsitiktinai sužaloti jį turintį žmogų.
Prieš Antrąjį pasaulinį karą šiuos pistoletus naudojo tiek šveicarų, tiek vokiečių kariuomenės. Po karo jų gamybą perėmė prancūzai. 1940 m. už vieną „P08 Luger“ pistoletą buvo prašoma 13 dolerių – kas yra maždaug 233 doleriai šiandien.
Kitas, turbūt populiariausias XX a. pistoletas, buvo 45 kalibro „1911 Colt“. Šį ginklą daugiausia naudojo JAV, o pirmą kartą jis realiai buvo išbandytas per „Meksikos ekspediciją“ 1916 m. Šis pistoletas JAV kariuomenėje buvo naudojamas 70 metų.
Per Antrąjį pasaulinį karą buvo pagaminta daugiau nei 3 mln. „1911 Colt“ pistoletų. Daugiau nei pusė šios produkcijos buvo skirta JAV, o kiti – jų sąjungininkams. 1945 m. amerikiečiams vienas toks ginklas kainavo 15 dolerių (šiandien tai atitiktų 209 dolerius).
Automatai
Prasidėjus karui, Didžioji Britanija užsisakė 107 tūkst. „Thompson TSMG M1“ (dar vadinamų „Tommy gun“) rankinių kulkosvaidžių. Šis kontraktas jiems kainavo maždaug 21 mln. dolerių, o vieną ginklą pagaminti tuo metu kainavo apie 200 dolerių – kas atitiktų 3,6 tūkst. dolerių šiandien.
Kaina sumažėjo po to, kai buvo supaprastintas ginklo dizainas. 1942 m. pavasarį „Tommy“ kaina nukrito iki 70 dolerių (šiandienine kaina – 1000 dolerių) , o 1944 m. ji buvo žemiausia – 45 doleriai (šiandien atitiktų 642 dolerius) už vienetą.
Karo pabaigoje buvo pagaminta apie 1,5 mln. šių ginklų. Šiandien ginklų entuziastai ir kolekcionieriai už standartinį „Thompson TSMG M1“ moka 3 tūkst. dolerių arba nuo 25 iki 40 tūkst. dolerių už kolekcinį ginklą aukcione.
Nors gali pasirodyti, jog 1944 m. 45 doleriai yra itin geras sandėris – britai už „Sten“ sugebėjo išsiderėti nepaprastai mažą, 10 dolerių (šiandieniniu kursu – 142 dolerių) kainą.
Žinoma, tokia kaina ginklo tikrai nepagražino. Jis buvo gaminamas iš paprasčiausio metalo ir su labai minimaliais sutvirtinimais. Ginklas buvo toks paprastas, kad lenkų partizanai sugebėjo susirinkti nuosavą versiją.
Po nesėkmės 1940 m. vykusiame Diunkirko mūšyje – ir baimės, jog D. Britaniją gali okupuoti – britai iki 1945 m. sugebėjo pagaminti apie 5 mln. „Sten“ automatinių šautuvų.
Ginklai buvo ne tik negražūs, bet ir nelabai patikimi. Kariams kildavo nemažai problemų su taiklumu ir ginklo užstrigimu – nors artimoje kovoje jis buvo gan efektyvus.
Dar vienas automatinis ginklas, kurį gamino vokiečiai, buvo „MP 40“. Iki 1945 m. buvo pagaminta apie 1,1 mln. šio modelio ginklų. Ginklo kaina nustatyti sunku, nes jų gamybai buvo naudojama praktiškai vergų darbo jėga. Apie 2 tūkst. žmonių buvo uždaryti į Erfruto stovyklą, kad būtų palaikoma gamyba.
Šautuvai
Šautuvai (angl. rifles) itin išpopuliarėjo Pirmajame pasauliniame kare, nes leido iš apkasų pataikyti į toliau esantį priešą. Antrajame pasauliniame kare jie buvo naudojami kaip pagalbiniai ginklai šalia kulkosvaidžių ir rankinių automatinių ginklų. Žinoma, buvo ir itin efektyvių bei naujų ginklo modelių – pavyzdžiui, karabinas „Mauser 98k“.
Šis graižtvinio šautuvo modelis buvo naudojamas vokiečių kariuomenėje, o karo pradžioje jo kaina siekė 28 dolerius (šiandien tai būtų 505 doleriai) už vienetą. Nepriekaištingos būklės „Mauser 98k“ šiandien kainuoja 2-4 tūkst. dolerių.
Milijonai šių šautuvų pateko į sovietų rankas, o dar daugybė buvo pagamintų – todėl net ir po Antrojo pasaulinio karo šie ginklai dar ilgą laiką buvo naudojami. „Mauser 98k“ kariuomenės naudojo ir per Balkanų karus XX a. pabaigoje, kai skilo Jugoslavija.
JAV kariuomenė irgi turėjo savo šautuvo modelį – „M1 Garand“. 1942 m. jis kainavo 83 dolerius (šiandieniniu kursu – 1,2 tūkst. dolerių), o 1945 m. kaina sumažėjo iki 31 dolerio (432 dolerių šiandienine dolerio verte).
Generolas Georgas S. Pattonas yra pasakęs, kad „M1 yra geriausias graižtvinis šautuvas kada nors sukurtas“, o vienas ginklų pardavėjas JAV irgi teigė, kad „niekada nebus tokio šautuvo, kuris tinka kiekvienam žmogui, kuris yra taip gerai sukonstruotas ir pagamintas, kad pragyvens mus visus, kuris bus taip sudėtas, kad ranka norėtų jį laikyti“.
Kulkosvaidžiai
1938 m. buvo sukurti du sunkieji kulkosvaidžiai, kurie Antrajame pasauliniame kare tapo pavojingiausiais ginklais.
Vienas brangiausių sunkiųjų kulkosvaidžių buvo amerikiečių „M2 Ma Deuce 1945“. Jis kainavo net 1560 dolerių (šiandienine dolerio verte – 27,9 tūkst.), bet dėl to beveik niekas nedrįso ginčytis.
Jo dizainą kūrė šaunamųjų ginklų genijus Johnas Browningas, o tobulino „Colt“ ginklų inžinieriai. Ilgainiui buvo sukurtas beveik 2 metrų ginklas su ilga šaudmenų juosta, aušinimu ir atatrankos valdymu. Jis taip pat buvo nepaprastai galingas ir ugnis siekė iki 6,4 km.
Vokiečiai irgi turėjo savo sunkųjį kulkosvaidį „MG38“, ir šis buvo daug pigesnis – 1942 m. kainavo 131 dolerį (dabar būtų 2 tūkst. dolerių). Bet nors jis buvo pigus – detalių paklausa buvo tokia didelė, kad ilgainiui gamintojai su ja tiesiog negalėjo susitvarkyti.
„MG38“ dar buvo pravardžiuojamas „Nazi Zipper“ ir galėjo iššauti 800 šūvių per minutę. Karo pabaigoje šis sunkusis kulkosvaidis buvo pakeistas dar pigesniu „MG40“ modeliu, kuris kainavo tik 100 dolerių (šiandien būtų 1,3 tūkst. JAV dol.). Žinoma, prie tokios mažos kainos prisidėjo ir tai, kad vokiečiai darbui naudojo vergus.
Šiandien geros būklės „MG38“ aukcione yra parduodamas už daugiau nei 20 tūkst. dolerių, o už maždaug pusę šios kainos galima įsigyti „M2 Ma Deuce“.
Parengta pagal „War History Online“
