Visam pasauliui atidžiai stebint padėtį palei Irano sienas, kur paskutiniu metu įvyko ne vienas nemalonus incidentas, o JAV dislokavo senai matyto regione dydžio pajėgas, Azijoje yra ir kita nerami vieta. Tai - Taivanas. Nedidelė sala, kuri 1949 metais liko vienintele Kinijos dalimi valdoma ne komunistų partijos. Sala ir regionas nuo to laiko yra laukimo būsenoje ar komunistinė valdžia nebandys į ją įsiveržti.

Paskutiniu metu tikimybė, kad čia gali prasiveržti smurtas itin išaugo. Tiksliau pirmosios kibirkštys kilo dar 2016 metais, kai Taivano prezidentė Tsai Ing-wen paskambino ir pasveikino su laimėtais rinkimais naująjį Jungtinių valstijų prezidentą Donaldą Trampą. Trumpas, vos 10 minučių pokalbis apie ekonomiką ir padėtį Azijoje įžiebė kinų įsiūtį.

Nuo 1979 metų, kai JAV pripažino Kinijos liaudies respubliką, ji ėmė laikytis „Vienos Kinijos“ kurso, t.y nustojo palaikyti oficialius diplomatinius ryšius su šia separatistine (žemyninės Kinijos požiūriu) valstybe. Komunistinei valdžiai atiteko ir visos Taivano turėtos vietos tarptautinėse institucijose. Kinų požiūriu, bet koks ryšys traukantis diplomatinę salos izoliaciją kenkia jos planams suvienyti šią teritoriją su gimtine.

Lygioje vietoje įsiplieskęs ginčas tuoj pat pavirto planais, kuriais regione vėl prasidėjo ginkluotės varžybos. Iki Trampo, paskutinis JAV prezidentas palaiminęs ginkluotės pardavimus salai, buvo Džordas Bušas Jaunesnysis. Kaip ir jo tėvas bei pirmtakai, jis salai leido įsigyti modernios ginkluotės. Vis tik naikintuvų ir didesnio kiekio modernių oro gynybos sistemų „Patriot“ pardavimas taip ir neįvyko. Buvo leistą įsigyti raketų, žvalgybos lėktuvų.

Tuo tarpu naujasis JAV prezidentas aktyviai konfrontuodamas su Kinija po daugiau ne dešimtmečio pertraukos vėl leido Taivanui įsigyti amerikietiškos ginkluotės. Ir ne tik raketų. Šiemet patvirtino ne vieną pardavimo sandorį, pagal kurį Taivaną pasieks didelis kiekis tankų, raketų, technologijų leisiančių salai gaminti povandeninius laivus. Greičiausiai bus leista įsigyti naikintuvus „F-16 V“.

Taip pat salą ir žemyninę Kiniją skiriančiu Taivano sąsiauriu ėmė kursuoti amerikiečių laivynas. Jų pozicija įrodyti, kad tai praplaukiamas ruožas. Tuo tarpu Kinija ginčydama ne kartą jėga bandė išvaryti svetimus karo laivus iš ginčytinos teritorijos.  

Po nesenai įvykusio naujausio ginkluotės pardavimo sandorio Kinija net gi pareiškė, kad jei Taivanas sieks nepriklausomybės, jie pasirengę karui.

Šį pirmadienį ( liepos 29 d.) Kinija pradėjo rengti dideles karinio laivyno pratybas, kurios truks iki rugpjūčio 2-os dienos. Jose laukiama lėktuvnešio „Liaoning“ pasirodymo. Tokiame kontekste buvo pranešta apie pirmą kartą kovinę tarnybą pradedančio sunkiai aptinkamo naikintuvo „J-20“ dislokavimą netoli ginčytino Taivano. Kol kas nėra žinoma kiek šių pažangių lėktuvų atliks tarnybą čia. Šiuo metu manoma, kad čia buvo pasiųstas vos vienas ar du.

Simbolinis skaičius, tačiau tai neabejotinai siejame su žinute Taivanui. Pastarasis norėjo įsigyti amerikietiškų „F-35“, bet Pentagonas atsisakė juos jiems parduoti. Tuo tarpu Kinija pradeda masinę savo jėgomis sukonstruotų nematomų lėktuvų gamybą.

Armijos išplatintoje nuotraukoje „62001“ numeriu pažymėtas naikintuvas buvo pasiųstas į Rytų Teatro Vadovybės žinią. Ši įsikūrusi 800 km nuo Taivano, tačiau manoma, kad „J-20“ ir be išorinių kuro bakų pajėgus nuskristi daugiau kaip 1100 km atstumą.

Pastarųjų pasirodymas palei sienas bus iššūkis ne tik Taivanui, bet ir regione veikiantiems JAV ir Japonijos laivynams. Nepaisant vis dar neužbaigiamo savo gamybos variklio „WS-15“ vėlavimo, dėl kurio naikintuvas toli gražu nėra toks manevringas ar sunkiai aptinkamas kaip planuota, jis vis tiek pavojingas. Slepiamosios savybės nuo tolimo aptikimo radarų geros.

Vakarų ekspertai mano, kad projektas išties pavykęs, nepaisant išlikusių problemų, tai bus vienas moderniausių Kinijos lėktuvų. Savo veikimo galimybėmis, elektroninėmis sistemomis priartėjęs prie vakarietiškos ginkluotės.

Prie orlaivio pasirodymo šalims teks prisitaikyti. Minėtasis Taivanas disponuoja vos trimis senesnėmis „Patriot PackII“ paleidimo sistemomis, bent jau kol kas. Jų gynybai ypač svarbu aptikti potencialaus priešo lėktuvus. Raketos efektyvus veikimo nuotolis apie 100 km. Praradus jas, atgauti dangaus kontrolę prieš trečias pagal dydį oro pajėgas pasaulyje būtų daugiau nei sudėtinga.

Tiesa nepaisant pirmojo dislokavimo, prireiks dar ne vienerių metų kol „J-20“ išties įsilies ir bus pilnai įtrauktas į kariuomenės gretas. Dabar dar tik pradinė stadija. Taip sakė kariuomenės apžvalgininkas Anthony Wong Dong komentuodamas Kinijos sprendimą portalui „South China Morning Post“. Kinijai dar reiks išsiaiškinti kaip veikti turint tokį lėktuvą.

Modernūs orlaiviai atlieka kur kas daugiau darbo nei tik paleidžia raketas į taikinį. Šiuolaikiniai naikintuvai tartum kontrolės centras ore. Amerikietiški penktos kartos naikintuvai atlieka žvalgybos misijas pasinaudodami galinga avionikos įranga sumontuota lėktuvuose, gali blokuoti priešų radarus, vykdyti elektroninę karybą,. Net gi atlikti komunikacijos centro funkciją tarp kitų regione veikiančių pajėgų. Pagal vieną iš projektų, pilotas galėtų be savo lėktuvo kontroliuoti dar ir bepilotį orlaivį.

Kokios kinų lėktuvo galimybių ribos dar tikrai neaišku, bet veikimas regione pilname modernios ginkluotės neabejotinai puikus bandymų poligonas. Tuo tarpu Taivano ginklavimasis siejasi su jų noru nepakliūti į Kinijos rankas. Kuo geriau jie bus ginkluoti, tuo sunkiau būtų  kinams pabandyti įvykti valdžios pokyčius karine jėga. Juolab kinai kalba ne apie „ar“, o „kada“ sala Honkongo pavyzdžiu bus įtraukta atgal.

Komentarai ()