Rusijos žiniasklaida visada mėgo dalintis dar nenušauto žvėries mėsa publikuodama apie didelį užsienio šalių susidomėjimą jų kuriama technika. Ypač karine. Net kai eilę metų didieji projektai praeina pro šalį, rusams iki šiol savimeilę glosto jų pačių platinamos žinios, kuriose įkrečia Vakarams. Viena naujausių, TASS praneša, kad Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) valdžia užsimanė naujausių „Su-57“ naikintuvų.

Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad čia tik eilinės rusų kalbos, juk JAE ištikimi amerikiečių sąjungininkai. Jų šalyje dislokuotos didelės JAV kariuomenės bazės vaidinančios svarbų vaidmenį regione. Tai strateginė Amerikai vieta iš kurios jie stabdo Irano grėsmę regionui. Tačiau geri politiniai ryšiai nebūtinai pavirsta į tokius jau gerus karinius santykius.

Dubajus kaip ir dauguma kitų turtingų regiono valstybių karinės technikos požiūriu nėra itin patikimos valstybės. Jie perka daug modernios technikos, tačiau nėra prisirišę prie vienos konkrečios šalies. Pavyzdžiui Saudo Arabijos  kariuomenėje yra kone visų NATO šalių ginkluotės, rusiškų, kiniškų sistemų, net to ką gamina gruzinai ar Pietų Afrika.

Ne išimtis ir Emyratai. Jų pajėgose taip pat galime rasti technikos kone iš viso pasaulio. Paprasčiausias būdas paaiškinti kodėl vyksta taip, tiesiog konstatuoti faktą, kad jie perka praktiškai viską kas parduodama. Tik štai, kad jie nėra niekam per daug artimi, ir dalies moderniausios technikos negali įsigyti.

Prieš dvejus metus Dubajus kasmetėje aviapramonės parodoje garsiai užsiminė, kad jie labai norėtų prisidėti prie jų sąjungininkių kuriamo „F-35“ projekto. Naujausio ir bene vienintelio šiuo metu serijiniu būdu gaminamo penktos kartos naikintuvo. Ir nors jis kuriamas pagrinde NATO šalių, teises jį įsigyti jau gavo Australija, Izraelis, Japonija, Pietų Korėja, Singapūras.

Vis tik JAV ilgą laiką tylėjo, kol šiųmetėje parodoje Klarkas Kuperis (Clarke Cooper), JAV politinių ir karinių reikalų sekretoriaus padėjėjas pareiškė, kad jokių diskusijų su JAE dėl „F-35“ nevyksta. Vadovybė mieliau kalbėtųsi apie jau įsigytų „F-16“ modernizaciją.

JAV turi rimtų argumentų kodėl jie nenori perduoti pačios moderniausio technikos, tačiau čia atsiveria proga rusams. Ne tik pasisiūlyti įžeistiems emyrams, bet ir patys emyrai gali derybose bandyti išlošti. Tad kokios galimybės?

Argumentai už derybas:

1. Galima suskaičiuoti tik kelis skirtingus penktos kartos orlaivius. Potencialiai parduodami tik „F-35“ ir „Su-57“. Jei tikrai manai kad tau to reikia, imi tai ką tau sutiks parduoti.
2. Neabejotinai gavus leidimą įsigyti pačią moderniausią technika, valstybė užsitikrina gerus ryšius su kita, taip įgydama šansų prieiti prie strateginiams partneriams kartas pasiūlomos technikos. Iki šiol JAE tokių santykių neturėjo.
3. Dubajus nepalaiko jokių diplomatinių ryšių su žydų valstybe ir tai gali būti viena priežasčių, kodėl jiems nebus parduota tokios technikos, kuri prilygtų ar būtų galingesnė nei tai ką oficialiai turi Izraelis. Jei taip, vienintele opcija lieka rusiškas penktos kartos naikintuvas.
4. JAV jautriai reaguoja į jų sąjungininkių planus įsigyti rusiškos technikos. Ypač paskutiniu metu. Todėl derybos su rusais gali būti panaudota kaip spaudimo JAV forma priverčianti apsigalvoti dėl „F-35“ pardavimo.

Argumentai prieš derybas:

1. JAV jautriai reaguoja į tradicinių Rusijos draugų, tokių kaip Baltarusija ar Serbija planus įsigyti rusišką techniką, ką jau kalbėti apie sąjungininkus. Turkijai vos pradėjus derėtis dėl „S-400“ įsigijimo šalių tarpusavio diplomatiniai santykiai nusirito į neregėtas žemumas. Jungtiniai Arabų Emyratai gali vien dėl kalbų ilgam prarasti gerus santykius su valstijomis.
2. Padažnėtų karinių Rusijos pajėgų apsilankymai. Žinant kiek šioje nedidelėje valstybėje yra amerikiečių karių, tokios derybos tarp arabų ir rusų taptų puikia priedanga intensyvioms žvalgybos operacijoms. Ypač jei čia atskirstų „Su-57“, kuris be kita ko yra ne ką prastesnis žvalgybinių duomenų rinkėjas nei tokiam tikslui kuriami specializuoti lėktuvai. Būtent duomenų surinkimo ir panaudojimo analizė penktos kartos lėktuvus daro tokiais baugiais mūšio lauke.
3. JAE gali nieko neišsiderėti su rusais. Rusija gali nenorėti, kad praktiškai tuo pačiu oro uostu naudotųsi jų „Su-57“ ir amerikiečių pilotai. Toks potencialus artumas galėtų reikšti geresnį rusiškų lėktuvų ištyrinėjimą. Tačiau toks flirtas gali ilgam likti amerikiečių kariškių ir politikų galvose, kai bus svarstomas sekantis šios šalies planas įsigyti amerikietiškos technikos.
4. Geri JAV ir JAE santykiai paremti glaudžiu bendradarbiavimu, nes šalyje net dvi didelės karinės bazės. Tačiau regione jų ne viena. Jei politikai tokias derybas palaikytų nepatikimumu, amerikiečiai gali pradėti žvalgytis į kaimynines šalis, kurios norėtų plėsti esamas ar priimti naujas bazes. Bent jau kol prezidentu yra Donaldas Trampas, jis panašu pasiryžęs net beprotiškiausioms idėjoms jei tik sumoks ne jis pats. (planai iškelti bazes iš Vokietijos į Lenkiją)

Kol kas neaišku ar tai bus daugiau nei tik eiliniai gandai, tačiau potencialo tikrai yra. Juo labiau, kad Rusija, įkvėpta Sirijos scenarijaus, bando grįžti į Artimųjų Rytų regioną su tikslu tokią atgauti įtaka kokią turėjo TSRS laikais. Tuomet gerais draugais buvo Egiptas, Irakas, nevengė dėl kai kurių klausimų (ypač žydų) pritarti ir kitos musulmoniškos regiono valstybės.

Tuo tarpu JAV akivaizdžiai neturi ilgalaikės strategijos arabų klausimu. Savo politinę įtaką regionui kiekvienas naujas prezidentas tik mažina. Tuo tarpu vietoje jau senai stumdosi Iranas, Turkija ir Saudo Arabija, kurios įtaka bus didžiausia. Todėl net ir neturinčios lyderystės ambicijų šalys turi sparčiai ginkluotis, nes įtampos šaltinių netrūksta bei artimiausiu laiku gali atsirasti tik daugiau.

Pamažu galima teigti, kad „F-35“ pardavimai tampa lakmuso popierėliu. Jų gauna vis daugiau šalių.  Naikintuvų norėjusios, bet negavusios šalys gali pasijusti tampančiomis antraeilėmis sąjungininkėms amerikiečių politikų vertinimuose. O tai yra atviri vartai trečiosioms šalims, jei jos turi rimtų pasiūlymų, kaip kad rusai su savo pačiu naujausiu „Su-57“ ką tik pradėjusiu riedėti nuo masinės gamybos konvejerio.

O jei jų įsigys kuri nors regiono  šalis, tai bus rimtas geopolitinis pokytis kaimynėms. Ypač toms, kurios kantriai laukė amerikiečių atsakymo.

Komentarai ()