Nors kibernetinis saugumas ir technologijų patikimumas šiais laikais yra vieni svarbiausių burtažodžių IT srityje, vienas vyrukas sugebėjo įrodyti, kad šiek tiek veikimo principų supratimo ir paprasčiausias išradingumas leidžia ant kelių parklupdyti net ir vienos iš didžiausių pasaulio technologijų kompanijų sistemas bei pridaryti nepatogumų tūkstančiams žmonių.

Leidinys „9to5Googe“ paskelbė, jog menininkas Simonas Weckertas, gyvenantis Berlyne, sugebėjo pats vienas, tuščioje gatvėje ir turėdamas vien karutį su 99 telefonais, sukurti transporto spūstį be jokių automobilių. Tam tikra prasme tai galima vertinti kaip meno performansą, keliantį minčių apie žmogaus ir technologijų dvikovą arba technologijų pažeidžiamumą prieš begalinį žmogaus išradingumą. Pavyzdžiui, „Google Maps“ automatiškai sudaro transporto spūsčių žemėlapį pagal tai, kokiu greičiu gatve juda vairuotojų išmanieji telefonai. Tačiau kas gali užtikrinti, kad visi viena gatve judantys telefonai priklauso skirtingiems vairuotojams?

Būtent tokią „Google“ programuotojų mąstymo spragą ir atskleidė menininkas, į „YouTube“ platformą, taip pat priklausančią „Google“, įkėlęs vaizdo įrašą, kuriame pademonstravo, kaip iš lėto judėdamas gatve su karučiu, kuriame buvo 99 išmanieji telefonai, jis privertė „Google Maps“ manyti, kad ta gatve labai lėtai ne savo noru juda 99 skirtingų automobilių vairuotojai arba keleiviai. Įdomu ir tai, kad tas pats performansas „suveikė“ ir priešais pačią „Google“ būstinę Berlyne.

Visose gatvėse, kuriomis buvo tempiamas telefonų prikrautas karutis, buvo sukuriama virtuali transporto spūstis, matoma tik „Google Maps“ naudotojams – iš tiesų vairuotojai pro tas raudonai pažymėtas Berlyno vietas, kur eismas skaitmeninėje erdvėje atrodė įstrigęs, galėjo lėkti su vėjeliu (nors reikėjo atidžiau dairytis, kad nenumuštų paties karučio ir jį tempiančio žmogaus).

Beje, ši žinia internautus supriešino: vieni manė, jog tai yra juokinga idėja ir smagi jos realizacija. Kiti buvo nepatenkinti – esą, toks karučio tampymas kelia sunkumų vairuotojams ir netgi yra pavojingas. Bet „Google“ atstovai, komentuodami situaciją leidiniui „9to5Google“, buvo gana gerai nusiteikę:

„Ar tai būtų automobilis, ar karutis, ar kupranugaris – mums patinka matyti visus kūrybingus „Google Maps“ panaudojimo būdus, nes jie padeda mums tobulinti žemėlapius“, – cituojami „Google“ atstovai.

Taip pat „Google“ pašmaikštavo, kad jų žemėlapių programėlė kai kuriose pasaulio vietose jau sugeba skirti automobilio keleivį nuo keliaujančiojo motociklu, tačiau dar neįveikė karučių atpažinimo algoritmo.

O dėl tokio algoritmo nebuvimo ne šiaip pasikeitė gatvių spalva „Google“ navigacijos programėlėje – vairuotojai, kurie būtų greitai įveikę „vieno karučio spūstį“, buvo raginami iki savo tikslo važiuoti aplinkiniais keliais.

Žinoma, galima ir kita visų šių įvykių versija: S.Weckertas apie savo performansą daug išsamios informacijos nepateikė, todėl visai įmanoma, kad tai buvo tiesiog koks nors vizualinis triukas, o ne realus manipuliavimas „Google Maps“ duomenimis.

Bet vyresnysis „Google“ programinės įrangos inžinierius Adrianas Honas, iš vidaus žinantis „Google Maps“ veikimo principus, tvirtina, jog teoriškai toks triukas turėtų būti įmanomas.

O dabar, žinant, jog virtualių transporto spūsčių sukūrimas yra bent jau teoriškai įmanomas, „Google“ inžinieriams pats laikas griebtis skubaus spragos užtaisymo, nes labai gali būti, kad netrukus atsiras pokštininkų, kurie tokiu būdu nukreipinės eismą ne tik Berlyne. Ir nebūtinai meniniais tikslais. Ir taip iš tiesų pridarys rimtų problemų. Pavyzdžiui, nukreips greitosios pagalbos ar ugniagesių automobilį važiuoti ne pačiu greičiausiu maršrutu.

Komentarai (3)