Kas yra AWACS lėktuvai, saugantys NATO oro erdvę? ()
Antradienį buvo išplatintas Lietuvos žvalgybos institucijų grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Suprantama, kad šis vertinimas maksimaliai sterilizuotas, siekiant nesuteikti priešiškų valstybių žvalgyboms net menkiausios dingsties nustatyti kokius žvalgybos metodus naudoja mūsų žvalgai ir kur link jie juda. Ir taip turi būti. Kaip pasakė dar Vytautas Didysis prieš Saulės mūšį: „Jeigu esi paranojikas – dar nereiškia, kad tavęs niekas nenori nužudyti“. Taigi perfrazuojant jį, dangus mėlynas virš galvos ne dėl gero oro, o dėl to, kad žvalgai gerai dirba“, – teigia Lietuvos kariuomenės atsargos majoras ir ginkluotės entuziastas Darius Antanaitis.
O pasak jo, žvalgai dirba įvairiuose lygiuose: nuo taktinio iki politinio-strateginio. Karys teigia, kad nuo jų darbų rezultatų priklauso ar rytojaus diena bus tokia pat gera kaip ir šiandien.
„Mums įstojus į NATO, iš vienos pusės, padaugėjo darbų, bet iš kitos mes gavome priėjimą prie naujausių technologijų, kurios gali suteikti mums pranašumą prieš valstybes, kurios nenorėtų mums linkėti gero, laisvo ir laimingo gyvenimo, – svarsto D.Antanaitis. – Bet technologijos brangus dalykas kaip ir pati laisvė. Kartais savarankiškai užtikrinti tinkamą žvalgybinę informaciją finansiškai ir technologiškai labai sudėtinga. Kaip ir apsiginti nuo gerokai skaitlingesnio priešo vienam labai sudėtinga".
Todėl, pasak D.Anantaičio, NATO valstybės turi savo bendrą žvalgybinę platformą: lėktuvus „Boeing E-3A Airborne Warning and Control System“ (AWACS) – įspėjimo ir kontrolės sistemos lėktuvus. Iš viso NATO jų turi 14 vienetų ir jie dislokuoti Vokietijoje NATO oro bazėje Geilenkirchen vietovėje. Ateityje prie šių lėktuvų prisidės ir bepilotės žvalgybinės sistemos RQ-4D“.
Tačiau kol naujos bepilotės sistemos nepradėjo tarnybos, grėsmių lygis nemažėja – todėl atsirado poreikis šiuos AWACS lėktuvus atnaujinti. Ginkluotės entuziastas pasakoja, kad už šiek tiek daugiau nei 900 mln. eurų AWACS modernizuos jų pačių gamintojas „Boeing“.
Šiuose lėktuvuose bus atnaujintos ryšių sistemos ir integruotas naujas ryšių tinklas, kuris pagerins balso ir duomenų apsikeitimą, taip pat praplėstos galimybės susisiekti su korespondentais, esančiais už horizonto linijos. Pasak D.Antanaičio, pradinius naujus operacinius pajėgumus tikimasi pasiekti šių metų pirmoje pusėje.
„Mes, kaip NATO, AWACS naudojame karinių dalinių ir civilių, valstybių sienų stebėjimui, kovojant su terorizmu, valdant krizines situacijas ir vykdant humanitarinę pagalbą. AWACS lėktuvo plotis ir ilgis siekia beveik po 50 metrų, o aukštis kaip 4 aukštų namo – netoli 13 metrų. Virš korpuso įrengtas besisukantis radaras, kuris yra maždaug 10 metrų skersmens ir daro vieną apsisukimą per 10 sekundžių, – pasakoja atsargos majoras. – Kai lėktuvas yra 9 km aukštyje, radaras gali stebėti iki 312.000 kvadratinių kilometrų plotą. Pavyzdžiui vos 3 lėktuvai AWACS gali visiškai padengti centrinės Europos plotą“.
Jo teigimu, radaras gali aptikti žemai skrendančius oro taikinius 400 km nuotolyje, o vidutiniame aukštyje – 500 km nuotolyje. „Kitaip tariant, Rusijai ar Iranui paleidus raketas ar pakėlus savo oro pajėgas, AWACS gali juos pastebėti dar gerokai iki jiems pasiekiant NATO valstybių sienas“, – pastebi D.Antanaitis.
Be kuro papildymo vienas lėktuvas ore išbūna iki 10 valandų, po kurių jis gali būti vėl papildytas degalais ore ir taip be sustojimo tęsti savo žvalgybinę užduotį. Lėktuve ginklų nėra, todėl juos turi dengti antžeminė oro gynyba, bei koviniai lėktuvai. Lėktuvo įgulą sudaro 3 kariai. O užduoties ekipažo sudėtis priklauso nuo gautos misijos, bet paprastai – apie 12 karių.
Jo teigimu, radaras gali aptikti žemai skrendančius oro taikinius 400 km nuotolyje, o vidutiniame aukštyje – 500 km nuotolyje. „Kitaip tariant, Rusijai ar Iranui paleidus raketas ar pakėlus savo oro pajėgas, AWACS gali juos pastebėti dar gerokai iki jiems pasiekiant NATO valstybių sienas“, – pastebi D.Antanaitis.
Be kuro papildymo vienas lėktuvas ore išbūna iki 10 valandų, po kurių jis gali būti vėl papildytas degalais ore ir taip be sustojimo tęsti savo žvalgybinę užduotį. Lėktuve ginklų nėra, todėl juos turi dengti antžeminė oro gynyba, bei koviniai lėktuvai. Lėktuvo įgulą sudaro 3 kariai. O užduoties ekipažo sudėtis priklauso nuo gautos misijos, bet paprastai – apie 12 karių.
