Lietuvai reikėtų žvalgybinio drono? Kodėl toks orlaivis mums galėtų labai praversti ir kaip tai susiję su Baltarusija (Video) (3)
Laikas, kada galėjome neleisti rusams pastatyti branduolinę jėgainę šalia mūsų sienos, beviltiškai praėjo – todėl dabar belieka tik ieškoti galimų sprendimų dabartinei situacijai, teigia Lietuvos kariuomenės atsargos majoras ir ginkluotės entuziastas Darius Antanaitis.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Iš VSD ir AOTD „Grėsmių analizės“ žinome, kad jėgainė nėra saugi, informacija apie incidentus rusai su baltarusiais nesidalina bei slepia, o kai tai tampa žinoma, bando visais būdais sumenkinti avarijos ir jos padarinių mastą. Naivu tikėti, kad tai pasikeis ateityje“, – komentuoja karys.
Tačiau pasak jo, dėl tokių rusų ir baltarusių veiksmų mes neturėtume likti situacijos įkaitais. „Suprantama, mūsų specialistų neįleis nuolat būti Astravo atominėje elektrinėje, todėl privalome rasti galimybes kaip užtikrinti savo valstybės piliečių saugumą – ar bent jau užtikrinti patikimą išankstinį perspėjimą apie pavojus“, – svarsto D.Antanaitis.
Jis pastebi, kad iš vienos pusės, Astravo atominės elektrinės buvimas šalia mūsų sienos yra didelis pavojus – bet iš kitos pusės tai leidžia mums stebėti šią elektrinę iš mūsų teritorijos. Ir stebėjimui yra daug galimybių:
- Aukštas bokštas su įranga
- Oro balionas su įranga
- Bepiločiai su įranga.
„Bokšto privalumas yra jo pigumas ir patogus energijos maitinimas, tačiau jo trūkumas – ribotas aukštis ir ribojamas gaunamos informacijos kiekis. Tai esminė problema, nes būtent patikima ir nuolatinė informacija mums ir būtina“, – aiškina majoras.
Tuo tarpu oro baliono privalumas – nedidėlė kaina. Palyginus nebrangus aptarnavimas, gali „kabėti“ stacionariai ir dideliame aukštyje. Trūkumas – priklausomas nuo oro sąlygų, ypač nuo vėjo. „Irake virs mūsų bazių irgi kabėjo oro balionai su elektrooptine įranga, kuri buvo skirta mūsų saugumui užtikrinti. Tačiau vieną dieną vienas toks balionas atsikabino ir vėjas pradėjo nešti jį link Irano. Teko naikintuvais jį numušti, kad iraniečiai negautų informacijos apie balione naudojamą įrangą. Taigi, balionas būtų išeitis, bet rizikinga“, – prisimena ginkluotės entuziastas.
Jo manymu, bepilotis lėktuvas – ko gero viena iš geriausių išeičių, nes gali atlikti aibę užduočių vienu metu, gali keisti pozicijas ir išbūti ore ilgą laiką, o turint „pakaitinius“ bepiločius, stebėjimas būtų užtikrintas nenutrūkstamai. „Be to bepiločius galima būtų naudoti visoje Lietuvos teritorijoje įvairiuose užduotyse“, – pastebi karys.
D.Antanaitis svarsto, kad vidutinio aukščio ilgo skrydžio laiko bepiločiai iš tiesų būtų labai gera išeitis mūsų valstybei stebint ir Astravą, ir bendrai Lietuvos teritoriją, ir kaimynų už mūsų sienų ribų (pvz. kas vyksta Karaliaučiuje) – bei gaunant įvairią informaciją siekiant iš anksto žinoti, kas ir kur gali būti ar nutikti. „Juolab, kad juos galima įsigyti pasinaudojant ES lėšomis, nes nuo jų stebėjimo rezultatų priklauso ne tik Lietuvos saugumas, bet ir visos Europos“, – atkreipia dėmesį atsargos majoras.
Pasak jo, vienu tokių bepiločių galėtų būti „Hermes 900“. Juos naudoja daugelis šalių, taip pat ir Didžioji Britanija. Šis bepilotis turi beveik tonos maksimalią pakilimo masę, gali būti aprūpintas įvairiais jutikliais – ir netgi ginkluote. Jutiklių ir ginkluotės svoris gali siekti iki 300 kg, o būdamas 10 km aukštyje, ore orlaivis gali išbūti iki 30 valandų, pasakoja D.Antanaitis.
„Taigi, Astravas yra jau mūsų problema – bet turime su tuo gyventi ir tik nuo mūsų priklauso, kaip tvarkysimės su šiuo branduoliniu ir nesaugiu monstru. Tik truputi fantazijos reikia“, – apibendrina ginkluotės entuziastas.
