Kodėl mieste visada šilčiau nei kaime ir ar tikrai branduolinė energija šildo mūsų planetą? ()
Branduolinės elektrinės neišskiria šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kaip kad varomos anglimi, tačiau ar branduolinė energija vis tiek šildo mūsų planetą?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Branduolinės elektrinės netiesiogiai prisideda prie Žemės šilimo, nors dėl taikomos technologijos pačios šiltnamio efektą sukeliančių dujų neišskiria (priešingai nei anglimi varomos elektrinės). Planeta šildoma todėl, kad dalis branduolinių elektrinių pagamintos energijos naudojama apšvietimui, namų ūkio prietaisams bei įrenginiams. Suvartota ji virsta infraraudonaisiais spinduliais – šviesa, kurios nematome, bet kurią jaučiame kaip šilumą. Karščiu nevirstanti energija iškeliauja tiesiai į kosmosą: taip nutinka su dalimi regimos šviesos, todėl miestus naktį galima matyti iš Tarptautinės kosminės stoties ir palydovų.
Suvartotos energijos išskiriama šiluma palyginti nedidelė. Potsdame (Vokietija) esančio Klimato tyrimų instituto mokslininkų skaičiavimu, energijos vartojimas šilumą padidino 0,010–0,016 laipsnio. Šį skaičių galima palyginti su šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis, kurios planetą kaitina maždaug 100 kartų smarkiau – nuo XIX a. dėl jų temperatūra Žemėje pakilo 1 laipsniu.
Tačiau vietiniu lygiu žmonių sukuriama šiluma pasireiškia smarkiai – ji miestuose ir aplink juos sukuria šilumos salas. Taip vadinamos zonos, kuriose temperatūra dirbtinai didesnė dėl pramonės, tankaus apgyvendinimo ir eismo sukurtos ir išlaikomos šilumos. JAV Aplinkos apsaugos instituto vertinimu, vieno milijono gyventojų mieste paprastai yra 1–3 laipsniais šilčiau nei aplinkinėse kaimo vietovėse. Šis poveikis ryškiausias žiemos naktimis, kai skirtumas tarp miesto ir kaimo gali siekti net iki 12 laipsnių.
Privatūs namai šildo miestą
Beveik visa namuose suvartota energija galiausiai virsta šiluma. Tik nedidelė jos dalis išskleidžiama kaip šviesa.
Šilumos salos didina miesto temperatūrą
Miestuose suvartojama energija palaiko juose aukštesnę temperatūrą. Šis efektas labiau pastebimas žiemą. Vasarą miestų infrastruktūra saulės energiją paverčia šiluma ir ją sulaiko.
Temperatūrą didina varikliai
Užvestas automobilio ar kitos transporto priemonės variklis išskiria šilumą.
Šilumą skleidžia cheminės reakcijos
Pramonė dėl energijos suvartojimo, cheminių reakcijų ir kt. prisideda šildydama miestą.
Asfaltas sulaiko šilumą
Tokie tamsūs paviršiai kaip asfaltas sugeria saulės spindulius ir juos paverčia šiluma.
Aukšti pastatai stabdo aušinantį vėją
Aukštos konstrukcijos saugo nuo vėjo, todėl neleidžia orui maišytis, o šis procesas vėsintų orą.
Betonas ir metalas kaista itin smarkiai
Sausi paviršiai greitai įšyla, nes neturi drėgmės, kuri garuodama suvartotų energiją.
