Degalinių tinklas „Circle K“ Lietuvoje pagamintus RRME biodegalus reklamoje įvardijo „nesaugiais“ ir vietoje jų žiemos laikotarpiu pasiūlė vartotojams dyzeliną su brangesniu biopriedu, kuriam gaminti naudojama alyvpalmių žaliava. Tačiau Norvegijoje bendrovė elgiasi priešingai – dyzelino sudėtyje naudojami RRME biodegalai, kai biopriedo su palmių aliejaus žaliava vengiama. Dėl galimo vartotojų klaidinimo kreiptąsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą.

Šią žiemą „Circle K“ pradėjo reklamos kampaniją, pristatančią naują žieminio dyzelino sudėtį. Reklamoje nurodoma, kad „saugi bio dalis – 0% RRME“. Reklama formuojama vartotojų nuomonė, kad esą RRME biodegalai nesaugūs žiemos sąlygomis ir dėl šių biodegalų blogiau veikia automobilio variklis.

Paradoksalu, tačiau Norvegijoje „Circle K“ iš rapsų metilo esterio pagamintus (RRME) biodegalus naudoja žieminio dyzelino sudėtyje ir norvegų vairuotojams nepateikia jokios informacijos, kad RRME yra nesaugūs ar neigiamai veikia automobilio variklį.

Lietuviškų biodegalų gamintojus vienijanti Biodegalų asociacija kreipėsi į tarptautinę prekių tikrinimo ir tyrimų bendrovę „SGS Belgium“, prašydama atlikti „Circle K“ „Miles“ dyzelino cheminės sudėties tyrimą. Iš viso buvo paimti trys mėginiai iš skirtingų „Circle K“ tinklo degalinių. Visuose „Miles“ dyzelino mėginiuose buvo užfiksuota 7,2 proc. RRME biodegalų dalis.

Nepriklausomą degalų tyrimą Norvegijoje užsakiusi Biodegalų asociacija jau kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą dėl galimai klaidinančios reklamos.

„Tyrimo rezultatai leidžia manyti, kad „Circle K“ taiko dvigubus standartus, todėl galimai klaidinami Lietuvos vartotojai. Kyla klausimų, kodėl lietuviškus RRME biodegalus šaltos žiemos sąlygomis rizikinga naudoti, kai šiaurėje esančioje Norvegijoje identiški biodegalai problemų nesukelia. Tikimės, kad vartotojų teisių gynėjai ras atsakymus į šiuos klausimus“, – teigė Biodegalų asociacijos prezidentas.

Dyzelinas su HVO – brangesnis

Šią žiemą visi Lietuvos degalinių tinklai buvo įpareigoti žieminio dyzelino sudėtyje naudoti 7 proc. biodegalų. Žiemos laikotarpiu „Circle K“ Lietuvoje pradėjo siūlyti pagal HVO technologiją pagamintus biodegalus. „Circle K“ degalus įsigyja iš degalų gamintojos „Orlen Lietuva“.

Pagal HVO technologiją pagamintas dyzelinas yra brangesnis nei lietuviškas RRME. Skaičiuojama, kad lietuviškų biodegalų iš rapsų kaina rinkoje siekia apie 1000 JAV dolerių už toną, o HVO – apie 1500 dolerių. Tai reiškia, kad dėl HVO priedo vieno litro degalų kaina yra 3-5 euro centais didesnė nei dyzelino su lietuvišku biopriedu.

Lietuviški biodegalai šalčio egzaminą išlaikė

Lietuvoje RRME degalus gamina bendrovės „Mestilla“, „Rapsoila“. Lietuvoje pagaminti RRME biodegalai atitinka aukščiausius kokybės reikalavimus ir eksportuojami į Skandinavijos šalis, taip pat ir į Norvegiją. Paradoksalu, bet žiemą Norvegijoje veikiančio „Circle K“ tinklo dyzelino sudėtyje gali būti – ir yra – naudojami lietuviški RRME biodegalai, kuriuos Lietuvoje veikiantis „Circle K“ laiko „nesaugiais“.

Pasak M. Palijansko, Lietuvoje dažnai naudojamas argumentas, kad dėl RRME biopriedo šaltą žiemą dyzelinis variklis gali neužsivesti. Tačiau norvegiškas pavyzdys parodė, kad šioje Skandinavijos šalyje, kurios dalis teritorijos yra už poliarinio rato, RRME biopriedas naudojamas ir žiemą.

Be to, nuogąstavimai, kad šią žiemą pradėjus Lietuvoje naudoti RRME biodegalus, per šalčius automobiliai neužsives, nepasitvirtino. „Sausio mėnesį Lietuvoje vyravo šalčiai, kokių Lietuva nematė daugiau nei dešimtmetį. Dyzelinas su RRME išlaikė atšiaurios lietuviškos žiemos egzaminą ir nusiskundimų dėl problemų su degalais nebuvo užfiksuota“, – tvirtino Biodegalų asociacijos vadovas.

Norvegai kratosi palmių aliejaus, bet ne lietuviai

Tiek gryno palmių aliejaus, tiek palmių aliejaus šalutinio produkto PFAD naudojimas degaluose yra vertinamas kontroversiškas. Augant alyvapalmių plantacijų plotams, sparčiai naikinami „žaliaisiais pasaulio plaučiais“ vadinami atogrąžų miškai Pietryčių Azijoje. Miškų naikinimas turi katastrofiškas pasekmes vietos bioįvairovei, o palmių aliejaus industrija vergiškam darbui išnaudoja vietos gyventojus.

Norvegija – viena pirmųjų Europos valstybių, pradėjusi taikyti apribojimus palmių aliejaus naudojimui degaluose. „Circle K“ Norvegijoje taip pat deklaruoja, kad nenaudoja palmių aliejaus degaluose. Bendrovės interneto svetainėje teigiama, kad biodegalams naudojama 51 proc. pažangių biodegalų ir 49 proc. įprastų biodegalų, tarp kurių nėra palmių aliejaus.

Tačiau Lietuvos rinkai skirtoje reklamoje „Circle K“ nenurodo, kad žieminio dyzelino sudėtyje yra naudojamas iš palmių aliejaus pagamintas produktas PFAD. Dar daugiau – svetainėje bendrovė didžiuojasi, kad „Circle K“ žieminis dyzelinas yra draugiškas aplinkai ir išmeta mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Ir jokios užuominos apie palmių aliejų.

Komentarai (8)