Kai kurios dirbtinio intelekto (DI) technologijos egzistuoja jau daugiau nei 50 metų, tačiau milžiniško duomenų kiekio prieinamumas, nauji algoritmai pastaraisiais metais lėmė itin didelį proveržį šioje srityje. Šiandien DI plėtra – ne tik vienas svarbiausių Europos Sąjungos, bet ir Lietuvos prioritetų. Siekiant skatinti DI tematikos fundamentinius ir taikomuosius mokslinius tyrimus, kurių rezultatų pagrindu būtų kuriami inovatyvūs produktai, turintys realų praktinį pritaikymą bei komercinį potencialą, KTU įkurtas Dirbtinio intelekto centras.

DI svarba mūsų šaliai įvardinta Lietuvos dirbtinio intelekto strategijoje – joje kaip vienas iš strategijos mechanizmų yra nurodytas nacionalinio DI mokslinių tyrimų centro ir infrastruktūros sukūrimas.

„Tai parodo, kad tokie centrai iš tiesų yra reikalingi, norint apjungti skirtingų sričių mokslininkų idėjas ir gauti didesnę sinergiją iš verslo ir akademinio pasaulio atstovų bendradarbiavimo“, – tikina naujojo Kauno technologijos universiteto (KTU) DI centro vadovė, Informatikos fakulteto (IF) docentė Agnė Paulauskaitė-Tarasevičienė.

Pasak KTU rektoriaus prof. Eugenijaus Valatkos, siekiant nuolat kryptingai vystyti ir stiprinti DI sritį, ypatingai svarbu ne tik skatinti mokslinių tyrimų DI srityje plėtrą, bet ir integruoti DI žinias į studijų procesą.

„DI technologijos labai sparčiai veržiasi į daugelį mūsų gyvenimo sričių, todėl poreikis ugdyti DI įgūdžius turinčius specialistus tik auga. Tikimės, kad KTU mokslininkų įdirbis DI srityje, turimas potencialas, specialistų sutelkimas užtikrins tai, kad KTU DI centras bus pastebimas ir tarptautiniu mastu“, – teigia E. Valatka.

DI centras sieks, kad būtų atliepti verslo ir bendruomenės poreikiai, sukurti bei integruoti DI sprendimai, padedantys spręsti įvairias problemas pramonėje, medicinoje, viešajame sektoriuje.

„Bendradarbiaudami su verslo partneriais sieksime prisidėti prie Lietuvos DI ekosistemos kūrimo. Didelis dėmesys bus sutelktas ir į jaunuosius tyrėjus – pirmosios ir antrosios pakopos studentus – besidominčius DI sritimi. Norime paskatinti į problemų sprendimą ir mokslinių tyrimų vykdymą aktyviau įsitraukti ir juos“, – sako KTU DI centro vadovė.

DI vystymo sparta Lietuvoje – per lėta

A. Paulauskaitė-Tarasevičienė pastebi, kad šiuo metu Lietuvoje yra našių skaičiavimų, robotikos, mechatronikos mokslinių tyrimų centrų, tačiau nacionalinio DI centro – vis dar nėra. Kitose valstybėse, pavyzdžiui, Čekijoje, Danijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Airijoje, Nyderlanduose, Švedijoje, Šveicarijoje ir Jungtinėje Karalystėje jau veikia mokslinių tyrimų centrai, dirbantys būtent su DI ir naujausiomis technologijomis.

„Apie DI tyrimų centro poreikį kalba ir verslo atstovai – jiems trūksta informacijos apie mūsų šalies DI tyrėjų potencialą, jų atliktus darbus, kompetencijas ir įgūdžius bei tikslines nuorodas, kur ir kokiais klausimais reikėtų kreiptis“, – teigia KTU IF docentė.

Pasak jos, šiuo metu visuomenėje daug kalbama apie DI, robotus ir procesų automatizavimą, todėl natūralu, kad vis daugiau įmonių susidomi DI taikymu ir ieško sprendimų, kaip pasitelkti DI sistemas.

„Tai rodo, kad judame teisinga linkme. Verslas suvokia DI svarbą – tai efektyvina procesus, didina produktyvumą, o kartu konkurencingumą šalies ir užsienio rinkoje. Tačiau lyginant su kitomis Europos šalimis, DI integravimas Lietuvos viešajame ar privačiajame sektoriuje vyksta per lėtai“, – tikina A. Paulauskaitė-Tarasevičienė. 

Didžiausios to kliūtys, docentės teigimu, susijusios su ganėtinai sudėtingu naujų technologijų pripažinimu (ypatingai viešajame sektoriuje), nepakankama DI infrastruktūra, reikalingomis didelėmis investicijomis į DI sistemą ir jos palaikymą. Be to, susiduriama su DI specialistų trūkumu.

„Norint tai pakeisti, pirmasis svarbus žingsnis – visuomenės švietimas apie DI galimybes ir potencialą, taip pat ateičiai reikalingų įgūdžių ugdymas“, – sako A. Paulauskaitė-Tarasevičienė.

Plečia DI veiklas universitete

Dar prieš kelis metus KTU parengė dirbtinio intelekto strategiją, kurios tikslai neatsiejami nuo nacionalinės DI strategijos bei atitinka neseniai įkurto DI centro paskirtį. Atliepiant rinkos poreikius, KTU praėjusiais metais pirmakursiams pasiūlė pirmąją Lietuvoje pirmosios pakopos studijų programą „Dirbtinis intelektas“.

Šios studijos turi tęstinumą ir antrojoje studijų pakopoje. Be to, privalomi dirbtinio intelekto moduliai yra įtraukti į informatikos, matematikos, automatikos ir kitas inžinerines studijas.

„Universitetas taip pat yra parengęs du nemokamus DI internetinius kursus: kartu su partneriais – įmone „Reaktor“ ir Helsinkio universitetu – įžanginį DI kursą „Elements of AI“ ir fundamentinį – „Dirbtinis intelektas“, kuris skirtas KTU bendruomenei“, – sako A. Paulauskaitė-Tarasevičienė atkreipdama dėmesį į tai, kad kiekvienais metais DI kompetencijas įgyja ne tik vis daugiau studentų, bet ir darbuotojų.

Naujasis KTU DI centras bus atsakingas už dirbtinio intelekto vystymo Universitete politikos formavimą ir veiklų, susijusių su DI, koordinavimą, vykdys įvairias funkcijas DI srityje, įtraukiant projektų ir paslaugų skatinimą, neformalų švietimą, universiteto atstovavimą nacionalinėse ir tarptautinėse organizacijose bei darbo grupėse.

Kita labai svarbi centro funkcija – užtikrinti sklandžią išorinę ir vidinę komunikaciją apie KTU vykdomas DI srities mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklas, vystomas tyrimų sritis, mokslininkų komandas ir kontaktinius asmenis, padėsiančius besikreipiantiems atsakyti į visus rūpimus klausimus.

„Efektyviai sprendimų realizacijai DI centras turi didelę ir aukštos kompetencijos DI mokslininkų komandą, visą reikiamą DI infrastruktūrą, kurią neužilgo papildys jaunųjų tyrėjų DI laboratorija. Vertinant mokslines publikacijas ir įvykdytus projektus DI srityje, KTU įdirbis ir mokslininkų potencialias šiuo metu yra bene stipriausias tarp šalies akademinių padalinių“, – teigia KTU DI centro vadovė.

Komentarai ()