Zwentendorfo atominė elektrinė, esanti ant Dunojaus upės kranto, maždaug 32 km į šiaurės vakarus nuo Vienos, yra vienintelė Austrijos atominė elektrinė. Tačiau, nors ir pastatyta, ji niekada nebuvo įjungta – kas tai nulėmė?

Zwentendorfo atominė elektrinė buvo baigta 1978 m., reaktoriai buvo pripildyti kuro ir paruošti paleisti. Tačiau tada šalis nusprendė, kad nebepasitiki branduoline energija ir projektas buvo sustabdytas. Tai vienintelis visiškai baigtas branduolinis reaktorius, kuris niekada nebuvo prijungtas prie tinklo.

Zwentendorfo elektrinė turėjo būti pirmoji iš trijų atominių elektrinių, kurias Austrijos vyriausybė patvirtino septintojo dešimtmečio pabaigoje. 700 MW galios atominė jėgainė buvo tikimasi patenkins apie dešimtadalį Austrijos elektros poreikio.

Elektrinė pradėta statyti 1972 m., o nuo tų metų iki 1978 m., kai ji buvo baigta, jos statybai buvo išleista maždaug 5,2 mlrd. tuometinių Austrijos šilingų – įvertinus infliaciją, šiandieniniais pinigais tai būtų 1,4 mlrd. eurų.

Įsipareigojimas branduolinei energijai buvo nuožmus, o šią ištikimybę dar labiau sustiprino 1973 m. naftos krizė, dėl kurios kancleris Bruno Kreisky sustiprino savo poziciją branduolinės energetikos srityje.

Zwentendorfo elektrinė buvo suprojektuota kaip verdančio vandens reaktorius su vienu aušinimo kontūru, o tai reiškia, kad reaktoriaus šerdis šildo vandenį, kuris vėliau virsta garais, o pastarieji varo turbinas ir taip gaminama elektra.

Zwentendorfas neturėjo tipiškų atominės elektrinės aušinimo bokštų, nes vėsinti elektrinę buvo numatyta Dunojaus upės vandeniu. Nors tuo metu jis turėjo būti moderniausias, reaktorius turėjo daug saugumo projektavimo trūkumų, pavyzdžiui, avarinis atsarginis maitinimas buvo patalpintas lauke ir todėl buvo pažeidžiamas potvynių. Dvi elektrinės Vokietijoje, kurių konstrukcija yra tokia pati kaip Zwentendorfo, jau buvo visam laikui uždarytos dėl mechaninių problemų.

Zwentendorfo elektrinės pradžia buvo nerami. Vos po dviejų savaičių po to, kai buvo pradėti žemės darbai, regioną sukrėtė stiprus žemės drebėjimas, apgadinęs elektrinės pamatą, kurį teko nugriauti ir išlieti naują betoną.

Tada per Dunojaus potvynį vanduo prasiskverbė į jo izoliacinį indą, o tai rodė, kad yra nuotėkių, o tai reiškia, kad reaktoriaus išsilydimo atveju požeminis vanduo nebus apsaugotas nuo užteršimo.

Be to, nebuvo branduolinių atliekų laidojimo planų. Pirminė idėja buvo palaidoti jas giliai po Alpėmis, tačiau pasirinktoje vietoje esančių kaimų gyventojai aršiai protestavo. Austrai bandė parduoti atliekas Vengrijai, Egiptui ir Kinijai pakartotiniam naudojimui, bet visi atsisakė.

Didėjant kritikai branduolinės energijos atžvilgiu, vyriausybė buvo priversta surengti referendumą, kad nuspręstų, ar paleisti Zwentendorfo elektrinę. 1978 m. lapkričio 5 d. prieš atominę elektrinę balsavo 1,6 mln. žmonių, arba 50,47 proc. Pergalės skirtumas buvo nedidelis, tačiau skirtumo pakako, kad nulemtų elektrinės likimą.

Kitus septynerius metus, iki 1985 m., elektrinė buvo palaikoma darbinės būklės, jei pasikeistų žmonių nuomonė. Tačiau 1986 m. Černobylio branduolinė katastrofa sužlugdė visas viltis vėl eksploatuoti elektrinę. Netrukus po incidento vyriausybė pradėjo dalinį elektrinės išmontavimą. Kai kurios dalys buvo parduotos Vokietijos branduolinėms įmonėms, tačiau visi elektrinės įrenginiai išliko geros būklės.

Dabartinis gamyklos savininkas naudoja kompleksą kaip saugumo mokymo centrą ir retkarčiais išnuomoja renginių organizatoriams ir filmų prodiuseriams.

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

Amusing Planet

Aut. teisės: MTPC

Komentarai ()