Įvertino savavaldes Rusijos karines mašinas: ar tai jau rimtas ginklas šalies karo vadų rankose? (Video) (4)
Norėdama neatsilikti nuo išsivysčiusių šalių, Rusija taip pat buvo pradėjusi vystyti autonomines kovos mašinas, teigia Lietuvos kariuomenės atsargos majoras ir ginkluotės entuziastas Darius Antanaitis. Jis pasakoja, kad 2018 metais rusai atgabeno kelias autonomines kovos mašinas „Uran-9“ į Siriją, kad išbandytų jas Sirijos civiliniame kare.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Tačiau šis bandymas iš esmės patyrė fiasko. Mašinų valdymas siekė tik iki 100 metrų, ir ryšis su jomis buvo labai nestabilus, ginklų sistemos neveikė ir bendras panaudojimas buvo per prastas ir per sudėtingas rusų kariams. Anot apžvalgininkų, „Uran-9“ bandymai Sirijos kare parodė, kad rusams pilnai sukurti tinkamas technologijas prireiks maždaug 10-15 metų“, – teigia karys.
Tačiau jis pasakoja, kad šių metų spalio mėnesį Rusijos generolas Olegas Salikovas pranešė, jog 2022 metais Rusijos kariuomenės įsigys kelias bepilotes kovines mašinas: „Uran-9“ ir „Nerekhta“.
„Šio pirkimo tikslas yra dar kartą išbandyti šias mašinas, nustatyti, kokia būtų jų nauda kovos erdvėje bei kiek tokių bepiločių sistemų reikės Rusijos kariuomenės ateityje“, – aiškina ginkluotės entuziastas.
Pasak D.Antanaičio, be naudos kovos lauke, Rusijos kariuomenė taip pat vertins ir jų ekonominį naudingumą, taip pat koks yra finansinis nuostolis daliniui praradus žmogaus vairuojamą kovos mašiną, palyginus su praradimu robotizuotų sistemų.
„Ko gero tai ir bus pagrindinis vertinamasis Rusijos kariuomenės kriterijus – mažiausia“ kovos sistemos praradimo kaina“, – svarsto atsargos majoras.
Pasak jo, bepilotis „Uran-9“- vikšrinė transporto priemonė, valdoma radijo ryšiu. Jos ginkluotę sudaro 30 mm automatinė patranka, vienas 7,62 mm kulkosvaidis, keturios prieštankinės raketos bei dvylika termobarinių raketų.
Bepilotis „Nerekhta“- tai mažesnė vikšrinė transporto priemonė, taip pat valdoma radijo ryšiu. Deklaruojamas valdymo nuotolis iki 20 km.
„Tai būtų didžiausias pasaulyje valdymo nuotolis, kadangi šiuolaikinės technologijos leidžia patikimai valdyti transporto priemonę iki 500 metrų – su sąlyga, jeigu ji yra tiesioginio matomumo ribose“, – pastebi D. Antanaitis.
Ši robotizuota sistema gali būti ginkluota 7,62 mm arba 12,7 mm kulkosvaidžiais arba automatiniu granatsvaidžiu.
„Sprendžiant iš rusų išdirbtų technologijų, viešai prieinamos informacijos ir viešų Rusijos kariškių pasisakymų, galima būtų daryti išvadą, kad Rusijoje vystomos autonominės ir distancinio valdymo sistemos dar yra gana primityviame lygyje. Tačiau didesnis iššūkis yra ne technologijų vystymas, bet Rusijos karių mentalitetas pakeičiant karius robotais. Pasirenkant ne ką pigiau prarasti mūšyje, bet kas efektyviausiai veikia mūšio erdvėje – ir kaip maksimaliai išsaugoti savo karių gyvybes“, – apibendrina Lietuvos kariuomenės atsargos majoras.
