2020 m. Europos Sąjungoje beveik 15 mln. transporto priemonių naudojo suskystintomis dujomis varomus variklius (LPG). Tokie varikliai tapo populiarūs dėl mažesnio išmetamo CO2 kiekio, lyginant su benzininiu varikliu, taip pat ženkliai sumažėjusių bendrų kuro sąnaudų vienam kilometrui, palyginus su benzininiu ar dyzeliniu varikliu. Visgi dujos turi specifinių savybių, lemiančių variklio alyvos efektyvumą – kokios jos ir kokią alyvą LPG varikliui vertėtų rinktis?

LPG – ekonomiškesnis, tačiau su savomis rizikomis

LPG – suskystintosios naftos dujos – tai degalai, susidedantys iš suspausto propano ir butano mišinio. Gaminant šį mišinį jo agregatinė būsena pasikeičia iš dujinės į skystąją, todėl sumažėja degalų tūris, juos lengviau gabenti ir platinti. 30 % LPG susidaro perdirbant naftą, kiti 70 % gaunami iš gamtinių dujų ir naftos gręžinių vietų. Tiek taupumo, tiek ekologijos požiūriu šiandien LPG pripažįstamos pranašesnėmis nei benzinas ar dyzelinas, todėl jos plačiai naudojamos pramonėje ir automobilių gamyboje.

Visgi, pasak ekspertų, tokio tipo varikliuose atsiranda rizika variklio alyvos efektyvumui.

„Šiandien automobilių varikliai veikia esant aukštai temperatūrai ir aukštam darbiniam slėgiui. Tai skatina alyvos oksidaciją ir neigiamai veikia jos molekulinę struktūrą, todėl variklyje padidėja užterštumas ir nuosėdos. Dujų tiekimas gali sustiprinti šiuos reiškinius, ypač jei sumontuota sistema nėra labai kokybiška arba buvo prastai sureguliuota“, – rizikas vardija „TotalEnergies“ techninio skyriaus vadovas Andrzejus Husiatynskis.

Tiesioginė įtaka alyvos klampumui

Pasak eksperto A. Husiatynskio, vienas iš svarbiausių veiksnių, į kurį reikalinga atsižvelgti vertinant LPG variklį, yra LPG degimo temperatūra. Benzininiame variklyje ji yra mažesnė nei LPG variklyje – aukštesnė temperatūra degimo kameroje padidina viso variklio temperatūrą, o tai tiesiogiai veikia cilindro-stūmoklio sistemos patvarumą.

„Viena iš pagrindinių alyvos funkcijų yra būtent šilumos pašalinimas iš šių variklio dalių. Aukštesnė temperatūra pagreitina variklio alyvos oksidacijos procesus, o tai pablogina alyvos tepimo savybes ir pumpuojamumą. Šis procesas taip pat didina alyvos klampumą ir rūgščių kiekį, kurie turi įtakos dumblo, nusėdančio ant variklio komponentų, susidarymui. Galų gale tai turi lemiamos įtakos ir prastėjančiam alyvos priedų veikimui”, – pasakoja „TotalEnergies“ ekspertas.

Kitas svarbus veiksnys variklio alyvai – degaluose esanti siera, kurios kiekis LPG variklyje yra didesnis nei benzininiame.

Pasak A. Husiatynskio, „degimo kameroje sudegusios dujos rūgščių junginių pavidalu perduodamos į karterį, taigi ir į alyvą. Tai sukelia alyvos rūgštėjimą, dėl kurio gali susidaryti variklio mechaninių dalių korozija, pakisti alyvos klampumas ir pumpuojamumas bei atsirasti nuosėdų. Tai viena iš priežasčių, kodėl įsigijus automobilį su LPG varikliu rekomenduojami trumpesni alyvos keitimo intervalai“, – patarimais dalijasi ekspertas.

Alyvą keisti teks dažniau

„TotalEnergies“ eksperto A. Husiatynskio teigimu, naudojant aukščiausios kokybės pusiau sintetines arba sintetines alyvas, naudoti specialių alyvų, pritaikytų būtent LPG varikliams, nebūtina, nes pastarosios ir taip puikiai atliks savo darbą – svarbu, kad alyva atitiktų automobilio gamintojo rekomenduojamą kokybės ir klampumo klasę.

Tačiau ekspertas pabrėžia, jog „svarbu įsidėmėti, kad dėl padidėjusios alyvos rūgštėjimo tokiuose varikliuose rekomenduojama intervalą tarp alyvos keitimų sutrumpinti apytiksliai nuo 30% iki 50%. Vairuotojai, kurie naudoja pigiausias mineralines variklių alyvas, turėtų įvertinti galimybę pakeisti esamą alyvą aukštesnės kokybės produktu“, – pataria A. Husiatynskis.

Komentarai (17)