Lūžio taškas: įvertino, kaip vyksta strateginis sinchronizacijos projektas Lietuvoje ir kas laukia 2022 metais (20)
„Rengiantis Baltijos šalių prisijungimui prie kontinentinės Europos elektros sistemų (KET) 2025 metais, baigta apie 40 proc. visų sinchronizacijai reikalingų darbų. Svarbiausia, jog jau įgyvendinome techniškai sudėtingiausius ir labiausiai imlius laikui projektus, ir tai - lūžio taškas pasirengime sinchronizacijai“, - teigia energetikos ministras Dainius Kreivys, komentuodamas šiandien Vyriausybės patvirtintą atnaujintą Elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto įgyvendinimo ir elektros energetikos sistemos saugumo ir patikimumo stiprinimo veiksmų ir priemonių planą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šiemet visiškai užbaigti dar 2 pasirengimo sinchronizacijai projektai: darbui sinchroniniu režimu pritaikyta ir išbandyta Lietuvos-Lenkijos elektros sistemų jungtis „Litpol Link“ ir optimizuotas Šiaurės Rytų Lietuvos tinklas.
Pasak ministro, tarp kitąmet planuojamų pasirengimo sinchronizacijai darbų svarbiausia – pradėti eksploatuoti šiemet pradėtą statyti 200 MW bateriją, atlikti Lietuvos elektros energetikos sistemos izoliuoto darbo bandymą, taip pat atrinkti rangovą dar vienam techniškai sudėtingam projektui - 700 MW galios aukštos įtampos nuolatinės srovės – Lietuvos-Lenkijos jūrinės elektros jungties „Harmony Link“ kabelio tiesimui.
Iš viso baigta 5 iš 15 Vyriausybės patvirtintų sinchronizacijos projektų: sinchroniniam darbui pritaikyta „LitPol Link jungtis, rekonstruota 330 kV elektros perdavimo linija Lietuvos elektrinė–Vilnius, optimizuotas ir darbui su KET paruoštas Šiaurės rytų Lietuvos elektros perdavimo tinklas, pastatyta 110 kV elektros perdavimo linija Pagėgiai–Bitėnai bei išplėsta 330 kV Bitėnų transformatorių pastotė.
Sinchronizacijos įgyvendinimo planas parengtas apjungus 2019 m. Vyriausybės patvirtintą Elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto veiksmų ir priemonių planą bei pernai patvirtinto Elektros energetikos sistemos savarankiškumo ir patikimumo stiprinimo priemonių plano nuostatas. Siekiant užtikrinti efektyvų sinchronizacijos projektų įgyvendinimą bei elektros energetikos sistemos saugumo ir patikimumo stiprinimą, šiuos dokumentus nuspręsta sistemiškai peržiūrėti, harmonizuoti ir integruoti į vieną dokumentą.
Jame numatytos priemonės ir veiksmai numato, kad Lietuvos elektros energetikos sistemos turi būti sujungtos su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu ne vėliau nei 2025 metais, kartu užtikrinti sistemos saugų ir patikimą veikimą iki ir po sinchronizacijos. 2022 metais bus atliktas ir Lietuvos elektros energetikos sistemos izoliuoto darbo bandymas, o dar vėliau – bendras Baltijos šalių elektros energetikos sistemų izoliuoto darbo bandymas. Dėl to, kiek tokių bandymų reikės atlikti, jų apimties bei laiko laukia nelengvi pokalbiai su kitomis šalimis projekto dalyvėmis.
Šiemet pradėta statyti 200 MW baterija - vienas svarbiausių energetinių projektų nacionalinio saugumo prasme, padėsiantis užtikrinti Lietuvos elektros sistemos stabilumą ir patikimumą. Pradedami statyti įrenginiai padės užtikrinti mūsų elektros sistemos stabilumą ir patikimumą įvykus trikdžiams. Ateityje baterijos leis į energetikos sistemą įjungti daugiau atsinaujinančių energijos šaltinių. Projektas padės Lietuvai įgyvendinti svarbiausią 2022 m. uždavinį iki sinchronizacijos – galimybę dirbti izoliuotu režimu.
Rengiantis prisijungimui prie kontinentinės Europos elektros sistemos (KET) tinklų, gruodžio pradžioje atliktas išskirtinis avarinio prisijungimo bandymas per šiemet tam pritaikytą Lenkijos ir Lietuvos elektros sistemų jungtį „LipPol Link“. Joje sumontuoti ir išbandyti trys nauji 600 MVA galios autotransformatoriai, kurie reikalingi, kad po sinchronizacijos 2025 metais „LitPol Link“ jungtis galėtų veikti visu galingumu ir sinchroniniu režimu su Lenkijos tinklais. Bandymo metu dalis Lietuvos elektros energijos sistemos pirmą kartą istorijoje dirbo sinchroniškai su Lenkijos sistema, o kartu – ir su kontinentinės Europos sinchronine zona. Tai reiškia, kad kritiniu atveju Lietuva jau dabar gali užsitikrinti nenutrūkstamą šalies elektros energetikos sistemos darbą pasitelkdami Lenkijos partnerius. Tai – dar viena Baltijos šalių elektros sistemų saugumo garantija ir geopolitinis lūžio taškas, rengiantis galutiniam Lietuvos elektros energijos sistemos prisijungimui kontinentinės Europos tinklų 2025 m.
Gruodį baigtas dar vienas sinchronizacijos projektas – optimizuotas Šiaurės Rytų Lietuvos tinklas. Ignalinos AE ir Utenos transformatorių pastotės bei su jomis susijusios perdavimo linijos buvo parengtos sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais, o valdomas šuntinis reaktorius buvo perkeltas iš Ignalinos AE pastotės į Elektrėnų kompleksą.
Baltijos šalių sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais yra pripažinta prioritetiniu Europos Komisijos energetikos projektu. Sinchronizacija svarbi kuriant bendrą Europos elektros rinką, užtikrinant saugų elektros perdavimą ir energetinę nepriklausomybę. Projektas taip pat turės įtakos glaudesniam ekonominiam Baltijos šalių ir Lenkijos bendradarbiavimui energetikos srityje.