Kinija augina raumenis Indijos vandenyne – nusitaikė į strategiškai svarbų tašką: taps naujuoju Dubajumi ar Kinijos anklavu? (Foto, Video) ()
Kinija neapsiriboja tik Pietų ir Rytų Kinijos jūromis ir plečia savo įtaką toliau – pasitelkusi ne ginklus, o dolerius.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Ekonominio žaidimo keitiklis“ – taip pareigūnai apibūdina Kolombo uostamiestį – blizgantį metropolį, kylantį iš vandens Šri Lankos sostinės pakrantėje.
Šalia žaliuojančio Kolombo verslo rajono didžiulis iš jūros atgaunamo smėlio plotas virsta aukštųjų technologijų miestu, kuriame įsikurs ofšorinis tarptautinis finansų centras, gyvenamieji rajonai ir prieplauka – šis naujasis miestas bus lyginimas su Dubajumi, Monaku ar Honkongu.
„Ši iš jūros atkovota žemė suteikia Šri Lankai galimybę perbraižyti žemėlapį ir sukurti pasaulinio lygio proporcijų bei funkcionalumo miestą ir konkuruoti su Dubajumi ar Singapūru“, – sakė Kolombo uostamiesčio ekonomikos komisijos narė Saliya Wickramasuriya.
Tačiau kritikai abejoja, kiek tai iš tikrųjų pakeis Šri Lankos ekonomiką.
Iš pradžių, norint iš jūros atkovoti 2,6 km2 naujos žemės, šaliai reikėjo Kinijos uosto inžinerijos bendrovės (CHEC) 1,4 mlrd. USD investicijų. Mainais įmonei pagal nuomos sutartį 99 metams buvo suteikta 43 proc. atkovoto žemės ploto.
Po kelerių metų gilinimo darbų ir statybų veikla įgauna pagreitį ir formuojasi naujas miestas.
Didžiuliai kinų inžinierių prižiūrimi kranai perkelia betonines plokštes, o žemės kasimo technika pripildo sunkvežimius tonomis smėlio. Per melioruotą žemę tekanti upė jau išgilinta, kuria jau galima plaukti nedideliais laiveliais ir jachtomis.
Pareigūnai skaičiuoja, kad projektas, pirmasis tokio pobūdžio Pietų Azijoje, bus užbaigtas maždaug per 25 metus.
Šri Lanka teigia, kad jos valdoma žemė ir kinams suteiktas plotas bus išnuomotas tarptautinėms įmonėms, bankams ir kitoms įmonėms. Vyriausybė taip pat gali imti mokestį nuo jų pajamų.
Numatoma, kad naujajame mieste gyvens apie 80 000 žmonių, o čia investuojantiems ir užsiimantiems verslu bus taikomos mokesčių lengvatos. Visi sandoriai specialiojoje ekonominėje zonoje, įskaitant atlyginimus, bus atliekami JAV doleriais.
Uostamiesčio projektas buvo oficialiai pristatytas per Kinijos prezidento Xi Jinpingo vizitą Kolombe 2014 m., praėjus metams po to, kai jis pradėjo juostos ir kelių iniciatyvą – ambicingą planą tiesti kelių, geležinkelių ir jūrų infrastruktūros ryšius visoje Azijoje ir Europoje, siekiant paskatinti prekybą.
Šri Lanka kreipėsi į Kiniją prašydama finansinės pagalbos atstatyti šalį po to, kai 2009 m. baigėsi ilgas karas su tamilų separatistais.
Xi Jinpingo vizito metu Šri Lankos prezidentu buvo Mahinda Rajapaksa, tačiau vėliau tais metais jis pralaimėjo rinkimus, rinkėjams susirūpinus dėl Kinijos paskolų, ypač didžiuliam uostui pietuose prie Hambantotos.
Po aštuonerių metų M. Rajapaksa dabar grįžta į valdžią kaip ministras pirmininkas, o jo jaunesnysis brolis Gotabaya – prezidentu.
Tęsinys kitame puslapyje:
Tačiau Hambantotos uostas nebėra Šri Lankos rankose. Valdant paskutinei vyriausybei 2017 m., Šri Lanka jį perdavė Kinijos kontrolei, nes sunkiai apmokėjo skolas Kinijos įmonėms, o dalis uždirbtų pinigų, kaip pranešama, buvo panaudota kitoms skoloms padengti.
Tad turbūt nenuostabu, kad ne visi Šri Lankoje pritaria naujo Kinijos remiamo uosto statyboms.
Baiminamasi, kad tokios plėtros nauda šaliai neduos tiek naudos, kaip teigia šalininkai.
„Vienas iš galimų uostamiesčio neigiamų aspektų yra tai, kad į jo įstatymus įtrauktos labai didelės mokesčių lengvatos. Kai kuriems investuotojams yra galimybė iki 40 metų naudotis didelėmis mokesčių lengvatomis. Šios didelės mokesčių lengvatos nepadidina bendros Šri Lankos pajamų“, – teigia ekonomistas Deshal de Mel.
Mokesčių režimas sukėlė kitų rūpesčių. JAV perspėjo, kad palanki verslo aplinka gali tapti pinigų plovėjų prieglobsčiu.
Mohamedas Ali Sabry, Šri Lankos teisingumo ministras, su tuo nesutinka: „Tai negali atsitikti, nes čia galioja įprastas baudžiamasis įstatymas. Mes turime pinigų plovimo aktą ir finansinės žvalgybos padalinį. Taigi su visais šiais dalykais niekas negalės išsisukti", - sakė jis.
Kinijai vis labiau ryžtingai nusiteikus pasaulinėje arenoje, susirūpinimą kelia ir jos ilgalaikės strateginės ambicijos.
Didėjantis Kinijos pėdsakas Šri Lankoje kelia nerimą Indijai, kuri nesutaria su Kinija. Uostamiestis siekia pervilioti tarptautines įmones ir investuotojus, jau įsikūrusius Indijoje, o tai gali pakenkti investicijoms ir darbo galimybėms.
Tačiau kai kurie sako, kad Šri Lanka taip pat turi ko bijoti dėl Kolombo uostamiesčio.
2020 m. Laosas išvengė bankroto tik pardavęs dalį savo energijos tinklų Kinijai, kad padėtų finansuoti dvi šalis jungiantį geležinkelį.
Kaip ir Hambantota atveju, ar Kolombo uostamiestis ilgainiui gali tapti Kinijos forpostu?
Kinijos akademikas Zhou Bo teigia, kad tikslas yra gauti naudos abiem šalims: „Kinijos iniciatyva „Juosta ir kelias“ nėra labdara. Mes taip pat norime būti abipusiai naudingi. Tai reiškia, kad taip pat norime, kad mūsų investicijos duotų ekonominę grąžą“.
Tos pačios pozicijos laikosi ir Šri Lankos pareigūnai.
„Visa teritorija yra suvereni ir kontroliuojama Šri Lankos. Patruliavimo, policijos, imigracijos ir kitų nacionalinio saugumo pareigų teisė priklauso Šri Lankos vyriausybei", - sakė Uostamiesčio ekonomikos komisijos narys Saliya Wickramasuriya.
Tačiau Šri Lanka, šiuo metu išgyvenanti precedento neturinčią ekonominę krizę, turi ribotas galimybes.
COVID pandemija nuniokojo jos pelningą turizmo sektorių ir sumažino užimtumą užsienyje, todėl užsienio valiutos atsargos smarkiai sumažėjo.
Šalies išorės skolos išaugo iki daugiau nei 45 mlrd. USD, o vien Kinijai ji skolinga apie 8 mlrd. USD.
Prašant finansinės pagalbos, praėjusią savaitę Šri Lanka paprašė atvykusio Kinijos užsienio reikalų ministro Wang Yi restruktūrizuoti jos skolos grąžinimą Pekinui.
Tačiau tarptautinėms reitingų agentūroms pakartotinai sumažinus reitingus, Kolombo galimybės kreiptis į tarptautinius investuotojus dėl tolesnių paskolų atrodo menkos.
Tačiau gali būti tam tikrų niuansų – kai kurie mano, kad toks naujas miestas Šri Lankoje taps „Honkongo“ analogu ir per ateinančius metus padės Kinijai sustiprinti savo valdžią šioje Azijos dalyje.
