Kinija pademonstravo „robotą jaką“: tai „didžiausias, sunkiausias ir labiausiai bekelei tinkantis robotas“, tačiau nėra viskas taip tobula, kaip atrodo (Video) ()
Atidžiai peržiūrėjus propagandinį vaizdo įrašą, matyti, kad šio roboto pajėgumai yra kur kas mažesni, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kinijos inžinieriai kuria didelį keturkojį robotą „jaką“, galintį gabenti tiek krovinių, kiek pajėgtų du tikri jakai. Neįvardytas robotas, kuris, atrodo, yra skirtas kariniams tikslams, yra panašus į roboto šuns koncepciją, kurią per pastarąjį dešimtmetį išpopuliarino „Boston Dynamics“.
Tačiau atidžiai peržiūrėjus vaizdo įrašą matyti, kad tai gali būti tik Kinijos komunistų partijos propaganda.
Keturias kojas ir statinės formos korpusą turintis robotas turi metalinę krovinių gabenimo lentyną. „Global Times“, Kinijos bulvarinis leidinys, turintis sąsajų su Kinijos vyriausybe, teigia, kad robotas gali nešti iki 160 kilogramų krovinį ir judėti iki 10 km/h greičiu. Leidinys cituoja Kinijos komunistų partijos naujienų svetainę „People's Daily“, kuri teigia, kad robotas yra „didžiausias, sunkiausias ir labiausiai bekelei tinkantis robotas“.
„Global Times“ taip pat teigia, kad robotas „parodė labai stiprų prisitaikymą prie įvairių tipų reljefo, įskaitant laiptus, tranšėjas ir uolas, jau nekalbant apie purvo kelius, pievas, dykumas ir sniego laukus. Tai rodo, kad robo-jakas turi lidaro jutiklį, galintį pajusti paviršiaus reljefo nukritimus, pvz., griovius ir uolas. Vargu ar tai stebina: net ir šiandieniniai komerciniai dulkių siurbliai robotai turi šią funkciją. Purvo keliai, pievos, dykumos ir sniego laukai iš esmės yra gana lygus reljefas su minimaliomis kliūtimis.
Kruopščiai parengtas vaizdo įrašas (šios istorijos viršuje) rodo, kad robo-jakas turi rimtų problemų dėl kliūčių, tokių kaip uolos ir kalvota vietovė. Vaizdo įraše matyti, kaip robotas jakas keliauja per dykumą, bet jo kelionę nuotolinio valdymo pultu valdo žmogus. Viskas atrodo įspūdingai, kol supranti, kad didžioji dalis filmuotos medžiagos – roboto jako pasivaikščiojimas tiesia ir lygia vietove arba asfaltuota įkalne.
Kiekvieną kartą, kai robotas jakas pajuda į neasfaltuotą reljefą, ypač į akmenuotą reljefą ar negrįstą įkalnę, vaizdo įraše peršokstama į kitą sceną. Vienoje scenoje atrodo, kad robotas vaikšto nelygiu reljefu, tačiau atidžiau pažiūrėję negalime pilnai pamatyti, kokiu reljefu iš tiesų vaikšto robotas.
Vaizdo įraše taip pat bandoma nuslėpti karinę robo-jako kilmę. Tikėtina, kad Kinijos kariuomenė gali turėti daugiau šio roboto panaudojimo idėjų, nei tik gabenti juo atsargas.
Kad ir koks būtų šio robo-jako likimas, jis mažiausiai dešimčia metų atsilieka nuo Pentagono projektų. Dar 2012 m. DARPA išbandė LS3. LS3, sukurtas „Boston Dynamics“, svėrė 362 kg, galėjo gabenti 180 kg krovinius ir gebėjo įveikti 32 km atstumą. LS3 netgi galima valdyti balso komandomis.
Be to, LS3 daug geriau įveikė nelygų reljefą. Aukščiau esančiame vaizdo įraše LS3 akivaizdžiai lengvai kerta uolėtą reljefą, kopia į uolėtas kalvas ir braunasi tiesiai per krūmus.
Robotas jakas greitai niekur nedings dėl tų pačių priežasčių, dėl kurių jūrų pėstininkai niekada nesiekė realiai panaudoti LS3: robotai veikia su baterijomis, o kai baterijos išsikrauna, jas įkrauti užtrunka tikrai nemažai laiko. Jei būtų patobulinta baterijų technologija, galėtume tokius robotus pamatyti mūšio lauke. Tuo tarpu robo-jako inžinieriai turi daug laiko išsiaiškinti trūkumus, kuriuos „People's Daily“ labai stengėsi nuslėpti.
