„Jie tiesiog bukai virsta į priekį, nieko nežiūrėdami, nesiimdami net elementariausių savisaugos priemonių, tarsi apskritai nesuprastų, kur yra ir ką daro. Na, mes, aišku, tas jų kolonas tiesiog deginam, malam į metalo laužą, ir viskas. Tada iš jų tie, kurie lieka gyvi, tiesiog viską meta ir bėga. Ar net ima bėgti, vos tik sutinka nors mažiausią pasipriešinimą. Po to – tas pats“, – taip apie jau įprastą kautynių su Rusijos kariuomene kasdienybę portalui lrytas.lt pasakojo Ukrainos kariuomenės karininkė.

Lrytas.lt pabendravo su Iryna Rybakova, 93-iosios Ukrainos kariuomenės brigados atstove. Šioji brigada, turinti ir pavadinimą „Cholodnyj Jar“ – viena iš labiausiai patyrusių Donbaso kare brigadų, nuolatos per to karo metus buvusi pačiose karščiausiose ir pavojingiausiose jo vietose.

Tad koks vaizdas atsiveria, pabendravus tiek su šios, tiek kai kurių kitų Ukrainos kariuomenės brigadų karininkų?

Imasi žudyti visus ir viskuo

Prieš prasidedant atvirai visuotinei Rusijos invazijai, „Cholodnyj Jar“ kaip tik buvo rotavusi į pastoviosios dislokacijos vietą, pozicijas Donbase perdavusi kitai brigadai. Tačiau pirmosiomis invazijos akimirkomis buvo iškart mesta į vieną iš svarbiausių ir pavojingiausių šalies regionų – Sumų, Charkovo ir Poltavos sritis.

Šiuo metu ten yra jų pozicijos ir ginamas fronto ruožas, kuriame – ir viena iš kruviniausių ir karščiausių viso karo vietų apskritai – Ochtyrkos miestas.

„Jie vis pastoviai mėgina apsupti Ochtyrką, o mes juos pastoviai ten deginam. Bet jie vis lenda ir lenda – mat, iš ten atsiveria tiesus kelias į Charkovą“, – lrytui.lt paaiškino miestelio reikšmę I.Rybakova.

Šiomis dienomis Ochtyrkoje įvyko didžiulė tragedija, kurios padarinius savo akimis matė ir fiksavo ir I.Rybakova. Rusijos pajėgos į miestelį numetė tris aviacines bombas, kurių kiekviena turi po pusę tonos sprogstamųjų medžiagų ir yra apskritai uždraustos naudoti kare tarptautinėmis sutartimis.

„Na, jiems, aišku, į tai nusispjauti. Tad viena bomba tiesiog nukrito miestelio centre, o kitos dvi – ant karinės dalies kareivinių ir ligoninės, kur buvo gydomi sužeistieji. Kaip suprantate, kai tokia bomba krenta ant pastato, jo tiesiog nebelieka. Kelias pastarąsias dienas iš griuvėsių tebetraukiami lavonai ir jų dalys, žuvusiųjų bene 70“, – pasakojo karininkė.

Pasak jos, aukos – Nacionalinės gvardijos kariai ir vietinės teritorinės gynybos savanoriai. Mat 93-ioji brigada dengia Ochtyrką ir aplinkinius regionus iš išorės.

Pasak I.Rybakovos, tokie bombardavimai, panašu, rodo tai, kad Rusijos kariuomenė grįžta prie įprastų savo kariavimo būdų – sutikusi rimtesnį pasipriešinimą ir patyrusi nuostolių, tiesiog pradeda bombarduoti viską ir viskuo be jokio pasirinkimo, vien tam, kad kuo brutaliau ir daugiau visko sunaikintų.

Tai pastebi ir dauguma užsienio žurnalistų bei ekspertų, vertindami vis žiauresnius gyvenamųjų rajonų bombardavimus ir didžiuosiuose miestuose.

Be to, kaip lrytui.lt sakė ir I.Rybakova, pagrindinis rusų pranašumas – aviacija, kurią jie naudoja vis intensyviau.

Lenda į mirtį be atodairos

Bet pagrindinis rusų kariavimo su ukrainiečiais būdas bent iki šiol buvo bandymas kuo greičiau ir kuo toliau prasiveržti kuo didesnėmis įvairų pajėgų ir rūšių ginkluotės bei šarvuotos technikos kolonomis. Dėl to labai išsitęsia logistikos ir aprūpinimo grandinės, o pačios priešakinės pajėgos tampa lengvu ne tik patyrusių ukrainiečių reguliariosios armijos pajėgų, bet net ir civilių teritorinės gynybos savanorių grobiu.

Pati I.Rybakova dėl to socialiniuose tinkluose anksčiau yra lyginusi Rusijos kariuomenę su islamo fundamentalistais, rengiančiais mirtininkus savižudžius.

„Jie kažkodėl neturi nei normalaus palaikymo, nei aprūpinimo, net žvalgybos neišsiunčia ir, panašu, neturi jokių duomenų. Na, o pas mus ne tik mūsiškė žvalgyba, bet ir gausybė iš teritorinės gynybos bei vietos žmonių suplaukiančios informacijos.

O kai mes juo aptinkam ar jie tiesiog patys ant mūsų ima šokti, tai mes tiesiog juos bukai naikinam, ir tiek. Būna, kad vien pasimetusias aprūpinimo kolonas su degalais sunaikinam. Juk esam gerai aprūpinti ir mūsiške, ukrainietiška prieštankine ginkluote „Korsar“, „Stugna“. O kaip tik prieš invaziją į brigadą spėjo ateiti pakankamai „Javelin“ ar „NLAW“ (prieštankiniai amerikietiški ir britiški ginklai – lrytas.lt). Pastarieji nėra lemiamas faktorius, bet, žinoma, papildomai dėl to sudegintas vienas kitas tankas dar niekam nepamaišė, ar ne?“, – kalbėjo ukrainiečių karininkė.

Tas „vienas-kitas“ – tai neįtikėtinai dideli sunaikintos karinės technikos bei žuvusiųjų rusų kariškių skaičiai.

„Štai ir šiandien apžiūrinėjau vieną, tiesa, vos kelių karinių vienetų sunaikintą koloną su paliktais jų žuvusiais“, – sakė I.Rybakova.

Klausiama, kokia gali būti tokia rusų beatodairiškumo ir apsileidimo priežastis, ukrainietė sakė pati to nesuprantanti.

„Na, gal gali būti tai, kad jie juk neturi beveik jokios karinės patirties, tuo tarpu mes juk aštuonerius metus jau dirbam. Mes gi, kai judam, tai viską daroma nuosekliai, atsargiai, užtikrinam žvalgybą, apsaugą, einam naktimis. Gi šitie – iš esmės nieko. Be to, dabar jie tiesiog viską meta ir bėga, vos tik prasideda mūsų ugnis ar net iki to“, – sakė pašnekovė.

Pasak jos, ukrainiečiai perima daug paliktos ir mestos Rusijos karinės technikos, kurią netgi galima imti ir naudoti, nes pasibaigė degalai ar nuseko akumuliatoriai.

„Štai ir šiandien prie vieno iš mūsų blokpostų mačiau tokį vaizdą – pamestas tankas, kurio akumuliatoriai nusėdę. Aplink – minia teritorinės gynybos žmonių, kuri atsivarė sunkvežimį ir mėgina nuo jo akumuliatoriaus laidais „prirūkyti“ tą tanką“, – juokėsi I.Rybakova.

Ne tik ginasi, bet ir patys puola

Nors ir patirdama didžiulius nuostolius – Rusijos valdžia pati paskelbė, jog jau esą žuvo „tik“ pusė tūkstančio rusų karių – Rusijos kariuomenė mėgina žūtbūt apsupti ir po to paimti bent didžiuosius miestus.

Bene pavojingiausioje padėtyje – Charkovas ir pietuose esantis Mariupolis. Pastarasis uostamiestis buvo netekęs eletktros, o rusų ir jų valdomų separatistų pajėgoms jį apsupus, kautynės dėl jo tik stiprėja.

Tačiau ukrainiečiai ir patys mėgina kontratakuoti. Štai kita itin pajėgi ir patyrusi desantininkų brigada – 95-oji – vakar staiga buvo įsiveržusi į vieną iš pagrindinių separatistų citadelių – Gorlovką. Iš ten vėliau atsitrauksi, ji vis viena stiprina pajėgas apie šį bastioną ir ketina jį vėl šturmuoti, tuo sėdama paniką separatistų užnugaryje.

Tuo tarpu kita šios legendinės brigados dalis – Kijevo srityje, kur, kaip paskelbė Ukrainos kariuomenės vadovybė, ji iš Rusijos kariuomenės atmušė svarbų Makarovo miestą.

30-oji Konstantino Ostrogiškio vardo brigada surengė sėkmingą puolimą netoli Donecko, paimdama būrį belaisvių. Visą Ukrainos viešąją erdvę apskriejo tų belaisvių vaizdai – pasirodė, kad separatistai desperatiškai „mobilizuoja“ net mokyklų mokytojus.

Lrytas.lt pabendravo kaip tik su to brigados bataliono, kuris ir paėmė tuos belaisvius, vadu.

„Taip, čia mes tuos, kurie tuose video „Youtube“, paėmėm. Vieni mokytojai, iš kurių pusė kalba ukrainietiškai. Na, o mes tai šiaip „čiotkai“ laikomės, ne tik dėl to, kad tuos tipus paėmėm, o kitiems normaliai įkrėtėm. Laikom frontą, niekas nesitraukia“, – lrytui.lt sakė jaunas pulkininkas, vadovaujantis batalionui.

Kai kuriuose ruožuose, stengdamasi pagerinti ir Charkovo padėtį, šiomis dienomis į priekį prasiveržė ir 93-ioji brigada, išstumdama Rusijos pajėgas.

„Taip, kai kurie mūsų batalionai, sudaužę jų kolonas, juos apskritai išginė už sienos ir kai kuriuos ruožuose siena vėl perduodama mūsų pasieniečių kontrolėn. Paėmėme daug technikos, belaisvių, daug jų nukautų“, – patvirtino I.Rybakova.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Lrytas.lt

Autoriai: Vytautas Bruveris

Komentarai (2)