Vakarai smogia į netikrus taikinius, bando paveikti Kremliaus vadovą, atima turtą iš Kremliui artimų verslininkų. Tai neveiks, sako „New York Times“ apžvalgininkė.

Vladimiro Putino nedomina Rusijos oligarchų likimas, todėl jachtų areštai, sąskaitų įšaldymas ir kitos sankcijos Rusijos Federacijos prezidentui Vakarų norimo poveikio neturės.

Tokią nuomonę „New York Times“ rubrikoje išsakė Eileen O'Connor, buvusi ABC ir CNN reporterė, taip pat dirbusi teisininke Rusijoje ir Ukrainoje.

1996 m., kai vadovavau CNN Maskvos biurui, vyko kova tarp korumpuotų oligarchų grupės ir prezidento Boriso Jelcino asmens sargybinių, kurie reikalavo iš jų daugiau pinigų už politinę apsaugą ir grasino sužlugdyti planuotus rinkimus.

Anatolijui Chubaisui, tuometiniam vicepremjerui, uždaviau klausimą, kuris atrodė pagrindinis kovoje: kas rusams svarbiau – valdžia ar pinigai? Jis atsakė: „Jei klausiate šio klausimo, jūs nesuprantate Rusijos“. Teisingas atsakymas yra galia.

Putino laukia didžiausias išbandymas per savo 22 metų kadenciją. Jis įspraustas tarp Ukrainos pasipriešinimo ir griežtėjančių sankcijų oligarchams, naftos ir technologijų perdavimo ribojimų, tačiau atsakymas išlieka toks pat per visą Rusijos istoriją.

Daugelis Vakarų šalių tikisi Putino nuvertimo. Jie nesupranta nei Rusijos, nei žmonių požiūrio į valdžią Rusijoje.

Rusijos mokslininkai jau seniai pastebėjo, kad privačios nuosavybės teisių ir nešališkų teismų trūkumas lemia tai, kad valstybės veikėjai turi galią, kuri visais atžvilgiais lemia rusų gyvenimus. Už savo sienų Rusija nuo XV amžiaus parodė savo galią per karinę agresiją. Šalyje, kurioje valdžia yra beveik viskas, vien sankcijos ir prarasti turtai šio esminio principo nepakeis.

Putinui rūpi tik vienas dalykas, ir tai ne oligarchai

V. Putino kalba kovo pradžioje tai įrodo ir iliustruoja, ką jis ir daugelis Rusijos gyventojų laiko karo tikslu – apsaugoti Rusijos teritoriją ir suverenitetą nuo Vakarų dominavimo. Anot jo, Vakarai per ilgai ignoravo Rusiją ir neigė jos supervalstybės statusą.

Vakarų kapitalistinėse demokratijose turtas dažnai tapatinamas su prieiga ir įtaka. Tad nenuostabu, kad daugelis mano, jog sankcijos oligarchams gali paskatinti juos spausti Putiną pakeisti kursą.

Tai klaidingas apskaičiavimas. Oligarchai gali turėti turtų, kurie juos sieja su valdžia ir kuriais gali pasinaudoti Putinas, tačiau Rusijoje tai nereiškia, kad jie turi galią jam ar Kremliuje.

Aiškiai apibrėžtų nuosavybės teisių ir teisinės bei institucinės bazės trūkumas reiškia, kad oligarchai vis dar yra priklausomi nuo Kremliaus. Priklausomai nuo Kremliaus geranoriškumo, oligarchams palankūs ar priešiški sprendimai gali būti nesunkiai pakeisti.

Putinas aiškiai pasakė, kaip pavojinga mesti iššūkį savo valdžiai. Michailas Chodorkovskis kadaise buvo turtingiausias Rusijos žmogus, įsigijęs keletą anksčiau valstybei priklausiusių naftos telkinių Sibire ir sukūręs korporaciją „Jukos“. 2003 metais Kremliaus televizijoje jis išdrįso kritikuoti valdžios korupciją. Atsakydamas į tai, V. Putinas atėmė iš M. Chodorkovskio turtą ir įkalino 10 metų.

Tokia patirtis kaip Chodorkovskio paaiškina, kodėl dabar tiek mažai oligarchų kalba. Tie, kurie ką nors kalbėjo apie karą, tai darė iš tokių vietų kaip Londonas, kur banko „Alfa Bank“ įkūrėjas Michailas Fridmanas paskelbė pareiškimą, kuriame teigiama, kad „karas niekada negali būti atsakymas“, bet nekritikavo prezidento.

Nepaisant to, Putinas neseniai kalbėdamas apie oligarchus, pavadino juos priešais, sakydamas, kad jie neapsieina be austrių ir foie gras ir, kad jų mintys toli nuo Rusijos. Jis pažadėjo išspjauti juos „kaip musę, įlėkusią į burną“.

Kokių tikslų turėtų siekti Vakarai

Kad galėtų iš tikro paveikti Rusiją, Vakarai turi teikti pirmenybę tam, kas, jų nuomone, daro Rusiją supervalstybe: naftai ir kariuomenei.

Rusijos naftos ir dujų sektorius suteikia iki 40 % šalies federalinio biudžeto pajamų ir sudaro net 60 % šalies eksporto. Štai kodėl prezidento Bideno dėmesys sankcijoms, uždraudžiančioms naftos importą, yra svarbus, nors ir simbolinis, atsižvelgiant į tai, kiek mažai JAV importuoja iš Rusijos.

Nors Vokietija sustabdė stambaus gamtinių dujų vamzdyno plėtrą, Europos Sąjunga nesustabdė rusiškų dujų, kurios sudaro apie 40 % jos poreikių, tiekimo. Jei Europos šalys rimtai norėtų daryti įtaką Putino mąstymui, jos turi praleisti mažiau laiko graibstydamos oligarchų jachtas ir kur kas labiau sumažinti savo priklausomybę nuo Rusijos energetikos.

Taip pat Vakarai turėtų reikalauti, kad Indija ir Kinija prisijungtų prie sankcijų.

Geriausias būdas pakenkti Rusijos kariuomenei yra apriboti prieigą prie technologijų.

Kaip paaiškėjo vietoje Ukrainoje, Rusijos kariuomenei trūksta gyvybiškai svarbios techninės ir programinės įrangos, kurią kitos šiuolaikinės pajėgos naudoja realiu laiku lauko žvalgybai rinkti, taip pat ryšių sistemų, reikalingų efektyviai panaudoti šią žvalgybą. O tankų kolonos vėlavimas kelias dienas rodo, kad rusai neturi sudėtingos karių aprūpinimo maistu ir kuru sistemos.

Duodamas interviu „Bloomberg“, Friedmanas, Londone įsikūręs oligarchas, kuriam taikomos Didžiosios Britanijos sankcijos, sakė, kad jei Europos Sąjunga mano, jog gali liepti Putinui „sustabdyti karą ir tai suveiks, tada bijau, kad visi turi didelių bėdų“, nes reiškia, kad Vakarų lyderiai „nieko nesupranta, kaip veikia Rusija“.

Jis teisus.

Komentarai (14)