„Allied Market Research“ naujoje ataskaitoje teigiama, kad pasaulinė branduolinių bombų ir raketų rinka šį dešimtmetį išaugs maždaug 50 mlrd. dolerių.

COVID-19 pandemija ištuštino valstybių gynybos biudžetus ir sutrikdė sunkiosios ginkluotės gamybą, tačiau panašu, kad dėl karštos geopolitinės įtampos ir didėjančios pasienio konfliktų grėsmės visame pasaulyje pramonė ruošiasi atsigauti.

Ataskaitoje teigiama, kad 2020 m. pasaulinė branduolinių bombų ir raketų rinkos vertė buvo 72,64 mlrd. dolerių, tačiau prognozuojama, kad iki 2030 m. ji pasieks 126,34 mlrd. dolerių ir 2021-2030 m. augs 5,4 proc. per metus.

Pasaulinėje rinkoje dominuoja Šiaurės Amerika ir Rusija, tačiau pasaulis gali atsidurti ant didžiulio Azijos augimo slenksčio, nes Indija, Pakistanas ir Kinija siekia sustiprinti savo arsenalus ir išjudinti savo geopolitinę galią.

„TP-Link Archer AX53“ - „Wi-Fi 6“ maršrutizatorius, siūlantis didžiulę spartą, puikią aprėptį ir funkcijų turtingą programėlę (Apžvalga) 6687 „TP-Link Archer AX53“ – modernus maršrutizatorius, palaikantis „Wi-Fi 6“ technologiją ir siūlantis net 3 Gb/s spartą. Tai – įrenginys moderniems namams, kuriuose yra daug internetą naudojančių prietaisų, ypač tinkantis kompiuterinių žaidimų entuziastams bei visiems, kuriems svarbus greitas ir patikimas ryšys. Išsamiau

Ataskaitoje teigiama, kad Rusija ir JAV ketina didinti savo branduolinį arsenalą. 2021 m. JAV ir Rusija turėjo atitinkamai 5550 ir 6255 branduolines galvutes, o 2030 m. šie skaičiai turėtų išaugti iki 6380 ir 6734.

Vis dėlto nesitikima, kad supervalstybės savo branduolinėmis galvutėmis „išloš“. Ataskaitoje teigiama, kad didės mažesnių branduolinių galvučių, kurias galima greičiau ir lengviau panaudoti, poreikis. Tikėtina, kad tai bus vadinamieji taktiniai branduoliniai ginklai, kurie skirti naudoti mūšio lauke kartu su įprastinėmis pajėgomis, priešingai nei strateginiai branduoliniai ginklai, skirti sunaikinti karines bazes, energetikos infrastruktūrą, transporto jungtis ir ekonominius centrus iš toli.

Ataskaitoje teigiama, kad 2020 m. aktyviosios branduolinės raketos ir bombos sudarė daugiau nei du trečdalius rinkos, tačiau iki 2030 m. atsarginių ir nebenaudojamų kovinių galvučių skaičius turėtų išaugti. Taip yra visų pirma dėl tarptautinių sutarčių ir konsorciumų, kurie neskatina branduolinių ginklų naudojimo ir, kaip pažymima ataskaitoje, paprastai stabdo rinkos augimą.

Pačioje 2022 m. pradžioje kai kurios pagrindinės pasaulio branduolinės galybės – JAV, Rusija, Jungtinė Karalystė, Kinija ir Prancūzija – paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame sutarė, kad „branduolinis karas negali būti laimėtas ir niekada neturi būti kariaujamas“.

„Kadangi branduolinio ginklo panaudojimas turėtų siaubingų pasekmių, taip pat patvirtiname, kad branduoliniai ginklai – kol jie egzistuoja – turėtų tarnauti gynybiniams tikslams, atgrasyti nuo agresijos ir užkirsti kelią karui. Esame tvirtai įsitikinę, kad reikia užkirsti kelią tolesniam tokių ginklų plitimui“, – sakoma bendrame pareiškime.

Tačiau šis pareiškimas buvo paskelbtas prieš vieną didžiausių šių laikų geopolitinių sukrėtimų – Rusijos invaziją į Ukrainą.

Parengta pagal „IFL Science“.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Lrytas.lt

Komentarai (2)