Davė du tris mėnesius, po jų rusai parduotuvėse pamatys kitokį vaizdą: „Esame tik krizės pradžioje“ (3)
Rusija atsidūrė ties didžiausios nuo 1992-ųjų vartojimo krizės riba: sutriko tiekimo grandinės, smarkiai susilpnėjo rublis. Kai kurios prekės, pavyzdžiui, cukrus, popierius, įklotai ir prezervatyvai jau pradėjo dingti iš parduotuvių. Ekspertai teigia, kad blogiausia dar tik laukia.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nuo pandemijos pradžios kainos visame pasaulyje auga: Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) apskaičiuotas maisto kainų indeksas kovo pradžioje pasiekė rekordinę 140 punktų ribą ir per vienerius metus padidėjo 20 proc. Vokietijoje 7,8 proc. metinė infliacija yra didžiausia nuo XX a. pradžios; Rusijoje 15,6 proc. metinė infliacija tik artėja prie 2015 m. buvusio piko.
Tačiau Vokietijos parduotuvių lankytojai vargu ar susiduria su tuo, ką jau mato rusai. Pastarosiomis savaitėmis biuro popierius Rusijoje tapo beveik prabanga, naminių gyvūnėlių ėdalas – reta ir deficitinė prekė, o moteriškų įklotų ir kūdikių sauskelnių tenka ieškoti parduotuvėse.
Į deficitinėmis tampančių prekių paieškas, lydimas spaudos, leidosi net Novosibirsko meras Anatolijus Lokotas: „Aš esu šio miesto meras ir galiu apsipirkti tik vakare. Kodėl turite tik vieną cukraus pakelį?“ – piktinosi jis.
Paskutinį kartą taip nutiko 1992 m., – apie tai, kas vyksta Rusijos mažmeninėje prekyboje, pokalbyje su BBC pasakoja informacinės agentūros „INFOline“ generalinis direktorius Ivanas Fediakovas. Tada, kaip ir dabar, vienu metu sutapo du veiksniai: gamybos grandinių trūkinėjimas ir staigus rublio susilpnėjimas.
Šiandien Rusija yra panašiai taip integruota į pasaulinį verslą, kaip kad buvo įvairių SSRS respublikų įmonės iki jos žlugimo. Kaip tada, taip ir dabar gamyklos buvo vienoje vietoje, žaliavos joms – kitoje, o prekystaliai – dar kitoje.
„Pavyzdžiui, jogurtas. Pienas jam gaminti gaunamas iš rusiškų karvių, jis supilamas į stiklainius Rusijos gamykloje. Tačiau raugo bakterijos importuojamos. Pakuotės gaminamos Rusijoje, tačiau iš importuotų žaliavų, ir net aliuminio plėvelė, nepatikėsite, taip pat yra iš užsienio“, – sako Pieno rinkos tyrimų centro direktorius Michailas Miščenka.
|
Tiekimo sutrikimą ar net „logistinę blokadą“ BBC mažmeninės prekybos pašnekovai apibūdino kaip rimtą ekonominę nesėkmę, kurios pasekmių rusai dar nepajuto. Kita problema yra ta, kad tarptautinės draudimo bendrovės atsisako drausti krovinius ir transportą į Rusiją ir iš jos, aiškina I.Fediakovas.
Priežastys aiškios: sausumos siena su Ukraina uždaryta, krovinių gabenimas oru katastrofiškai apribotas, o didžiausi konteinerių gabenimo operatoriai – „Maersk“, MSC, CMA CGM – atsisakė priimti užsakymus vežti krovinius į Rusiją ir iš jos.
BBC rusų tarnyba aiškinosi, kaip ir kodėl pasikeitė Rusijos parduotuvių lentynų asortimentas ir kas su juo nutiks artimiausiais mėnesiais.
Rekomendavo atšaukti testus mokyklose
Sankt Peterburge pareigūnai rekomendavo mokykloms sustabdyti testus, jei jie nebus vykdomi elektroniniu būdu, rašė „Rotunda“, telegrafo kanalas apie Sankt Peterburgo politiką.
Vienoje vietos poliklinikoje pacientas matė, kaip registratūroje nebuvo ant ko atspausdinti talonų. Kitoje poliklinikoje gydytojai pacientams pasakė, kad nebespausdina ir nebeklijuoja įrašų į pacientų korteles, o tik išsaugo jas elektroniniu būdu.
„Shopper's“ duomenimis, didmeninė popieriaus kaina, kurią moka pačios parduotuvės, nuo kovo pradžios iki mėnesio galo išaugo daugiau nei dvigubai. Iki vasario pabaigos standartinė A4 formato popieriaus pakuotė kainavo vidutiniškai 270 rublių, o dabar – apie 450-550 rublių už pakuotę.
Ne todėl, kad popierius ar celiuliozė į Rusiją tiekiami iš užsienio. Priežastis – baliklis, kuris importuojamas iš užsienio, daugiausia iš Suomijos. Dėl sankcijų tiekimas nutrūko, o Rusijoje analogiškų produktų nėra.
Popieriaus gamintoja „Mondi“ taip pat susidūrė su problemomis dėl cheminių medžiagų tiekimo. Tačiau „Mondi“ svarsto keisti savo struktūrą, visų pirma atskirti Rusijos turtą. Apie tą patį kalba ir užsienio investuotojas į didžiausią Rusijos popieriaus gamintoją „Ilim“ – bendrovė „International Paper“, galinti parduoti jai priklausančią Rusijos verslo dalį, kuri sudaro 50 proc. Archangelsko popieriaus fabrikas taip pat nurodė problemas, susijusias su „importuotomis cheminėmis medžiagomis“. Pastarasis gamina ne biuro popierių, o kartoną, etiketes ir celiuliozę.
Archangelsko popieriaus fabrikas bando sukurti savo analogą užsienietiškam balikliui, derasi su Kinija, Turkija, Indija ir Pietryčių Azijos šalimis. Kad gamyba nenutrūktų, fabrikas pradėjo gaminti nebalintą popierių ir celiuliozę.
Neverta vežti į mažesnes parduotuves
Popierius pabrango, bet iš lentynų neišnyko. To negalima pasakyti apie cukrų: nepaisant kainų augimo, cukrus dingo iš daugelio parduotuvių, nors objektyvių priežasčių, kodėl jo trūksta, nėra. Pasigirsta kaltinimų gamintojams ir pardavėjams, kad šie nesąžiningai kelia kainas.
Tačiau iš tiesų yra kiek kitaip. Cukrus brangsta dėl objektyvių priežasčių: brangsta viskas – nuo importuojamų cukrinių runkelių sėklų iki pakuočių ir transportui reikalingų degalų. Tačiau tai nėra pagrindinė priežastis. Tuščios lentynos – tai ne padidėjusių kainų, o valdžios institucijų veiksmų ir pareiškimų rezultatas, sako „INFOline“ atstovas I.Fediakovas.
Jis primena, kad kainų reguliavimas (nuo vasario mėnesio gamintojai negali parduoti cukraus brangiau nei už 47 rublius už kilogramą), draudimas eksportuoti ir kalbos apie bausmes „spekuliantams“ (net buvo iškelta byla didžiausiam cukraus gamintojui) niekam neduoda ramybės, o atvirkščiai, neigiamai veikia tiek pardavėjus, tiek pirkėjus.
„Dėl kainų reguliavimo cukraus gamintojams neapsimoka tiekti cukrų mažoms parduotuvėms: to daryti neverta vien dėl logistikos“, – aiškina I.Fediakovas. Dėl to lentynos būna tuščios, ir būtent tai, o ne didelės kainos, sukelia ažiotažą.
Tą patvirtina kasos aparatų operatoriaus „Taxcom“ duomenys: per pirmąsias dvi karo savaites cukrus pabrango 11 proc., o jo pardavimai išaugo 63 proc. Kava pabrango 25 proc., tačiau jos pardavimai kilo tik 21 proc. Arbatos kaina padidėjo 14 proc., o pardavimai – 20 proc.
„Per metus pagaminame apie 6 mln. tonų cukraus, suvartojame – apie 5,8 mln. tonų“, – sakė ministro pirmininko pavaduotoja Viktorija Abramčenko. Kovo mėnesio paklausą ji pavadino „monstriška“ ir patikino, kad fabrikuose esančiuose sandėliuose cukraus užteks iki naujojo derliaus, t. y. iki rugsėjo mėnesio.
Teigiama, kad Rusija šį sezoną galės pagaminti tiek pat cukraus, kiek ir praėjusį sezoną.
Kol galvojau, nebeliko
„Norėjau užsisakyti daugiau, bet kol galvojau, nebeliko“, – šimtai panašaus turinio atsiliepimų atsirado po skelbimu apie įprastą higieninių paketų „Always“ pakuote internetinėje parduotuvėje „Ozon“. Higieniniai įklotai – dar vienas produktas, kuris ne tik pabrango, bet ir išnyko iš lentynų.
Ten, kur jų vis dar galima įsigyti, kainos nuo kovo pradžios pašoko kelis kartus.
Tą lėmė keli veiksniai. Pirma, daugelis užsienio prekių buvo tiesiog užblokuotos pasienyje, rašo „Forbes“, remdamasis vienu dideliu buitinės chemijos gamintoju.
Antra, net ir Rusijoje gaminami higienos produktai gaminti iš importuojamų žaliavų, todėl kilo problemų dėl importo, sako „Infoline“ atstovas I.Fediakovas. Tiesa, tuo pat metu Pramonės ir prekybos ministerija tvirtina, kad įklotų gamintojams importuojamų žaliavų pakaks mažiausiai trims mėnesiams.
Trečia, higienos prekių gamintojai pranešė apie padidėjusias kainas. Kovo 14 d. „Procter&Gamble“ paskelbė, kad sauskelnės pabrangs 47 proc., o įklotai ir tamponai – 33 proc. Rusijoje šis gamintojas žinomas iš prekių ženklų „Pampers“, „Always“, „Tampax“, „Naturella“ ir „Discreet“.
Jos konkurentė „Johnson & Johnson“ nusprendė visiškai pasitraukti iš Rusijos rinkos – liks tik vaistų ir medicinos įrangos tiekimas. „J&J“ priklauso prekių ženklai „o.b.“, „Carefree“ ir „Stayfree“.
Kadangi šių prekių atsargas galima ilgai laikyti, tai paaiškina, kodėl skubiai buvo iššluotos lentynos. „Nielsen“ duomenimis, jau pirmąją kovo savaitę higieninių paketų paklausa buvo tris kartus didesnė nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Parduotuvės nespėja prie to prisitaikyti ir užpildyti lentynų, net jei sandėliuose yra atsargų.
Kas toliau?
Vis dėlto tikrosios pasekmės ims aiškėti po dviejų trijų mėnesių, kai išseks atsargos sandėliuose.
„Paprastų buitinių prietaisų lengva įsigyti, nors jų kainos išaugo. Tačiau kompiuterių ar gerų televizorių, kurių sandėliuose šimtai, bet ne dešimtys tūkstančių, jau trūksta“, – sako I.Fediakovas.
Nereikėtų nustebti, jei pirkėjai vietoje gėrimų „Tetra Pak“ pakuotėse atsirasti gėrimai – nuo pieno iki sulčių ir pigaus vyno – maišeliuose.
Gamykla, kurioje gaminamos pakuotės, yra netoli Maskvos, tačiau žaliavos tiekiamos iš užsienio. Dar kovo 2 d. bendrovė pranešė, kad dėl karo nutraukia visas investicijas Rusijoje ir gamins tik pirmo būtinumo maisto produktų, pieno ir kūdikių maisto pakuotes. Nepaisant to, pieno gamintojai susirūpino ir įspėjo Pramonės ir prekybos ministeriją apie galimus tiekimo sutrikimus, rašo „Izvestija“.
Pakuotė gamintoja alternatyvų ėmė dairytis kitur Rusijoje ir Kinijoje. Tačiau rasti pakaitalą „Tetra Pak“ nebus paprasta, mat gamybos linijos pritaikytos būtent „Tetra Pak“, o jas pertvarkyti kitoms pakuotėms ir trunka laiko, ir brangiai kainuoja.
Sulčių kainoje pakuotė (įskaitant prekių gabenimui reikalingą pakuotę) sudaro daugiau kaip 40 proc., o pieno produktų kainoje tik pati pakuotė sudaro 9-10 proc. kainos, rašo „Kommersant“. Todėl, nepaisant to, kad pats pienas gaminamas Rusijoje, jo kaina kils.
„INFOline“ atstovas I.Fediakovas tikina, kad prekių trūkumo ir bado nebus, tačiau ankstesnis komforto lygis vartotojams taps nepasiekiamas. Be to, trūks prekių ženklų: ten, kur anksčiau buvo galima rinktis iš dešimties variantų, dabar bus du.
„Jei anksčiau vartotojas galėjo rinktis iš dešimties tos pačios kainų kategorijos automobilių, tai dabar bus „LADA Granta“, kuri vis dar surenkama pagal aštuntojo dešimtmečio lekalus. Tą galima pritaikyti ir vartotojų rinkai“, – aiškina I.Fediakovas.
Atrodo, kad rusus tam jau pradėjo ruošti televizijos laida „Vesti Nedeli“. „Užsienietiškus gazuotus gėrimus – skanius, bet kenksmingus – pakeis limonadas, kurio dažiklis yra ne „chemikalai“, o degintas gintaro atspalvio cukrus“, – žiūrovus ramino laidos korespondentas.
Rusams sutaupyti bus keblu: jau dabar 46 proc. vidutinės rusų šeimos išleidžia maistui, kai ES šis rodiklis yra 14,6 proc., o Jungtinėje Karalystėje – 16 proc. 20 proc. Rusijos gyventojų jau prieš karą gyveno žemiau pragyvenimo minimumo, primena „INFOline“ atstovas I.Fediakovas. Belieka vienintelis kelias – rinktis prastesnės klasės gaminius.
Jau po Krymo okupavimo 2014 m. į viduriniąją klasę orientuotų parduotuvių „Azbuka Vkusa“ skaičius išaugo nuo 100 iki 172, žemų kainų tinklo „Svetofor“ parduotuvių skaičius išsipūtė nuo 150 iki 3 tūkstančių.
„Esame tik krizės pradžioje“, – komentavo I.Fediakovas.
