[Žinios trumpai] Skandalinga žinia: Prancūzija ir Vokietija prieš Ukrainos invaziją apginklavo Rusiją karine įranga už šimtus milijonų eurų (4)
Teigiama, kad Prancūzija ir Vokietija nepaisė ES masto embargo parduoti ginklus Rusijai.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Maskva gavo 273 milijonų eurų vertės karinės įrangos, įskaitant bombas, raketas ir kitus ginklus, nepaisant ginklų embargo, kurį Briuselis įvedė po Krymo aneksijos 2014 metais, atskleidė ES analizė, kuria pasidalino „Telegraph“.
Anksčiau šį mėnesį Europos Komisija buvo priversta panaikinti savo blokados spragą, kai paaiškėjo, jog mažiausiai 10 valstybių narių eksportavo į Rusiją ginklus už 350 mln. eurų.
Buvo atskleista, kad 78 procentai įmonių, parduodančių ginklus Rusijai, yra iš Prancūzijos ir Vokietijos.
Labai tikėtina, kad dalį jų parduotų ginklų naudoja Rusijos kariai tebesitęsiančioje invazijoje į Ukrainą.
Vien Vokietijos įmonės Maskvai pardavė 121 mln. eurų vertės „dvejopo naudojimo“ įrangos, įskaitant šautuvus ir specialias apsaugos priemones.
Berlynas gynė savo veiksmus remdamasis dviprasmiškumu 2014 m. ES ginklų blokadoje.
Ji primygtinai reikalavo, kad prekės būtų parduodamos tik po to, kai Kremlius garantavo, jog jos skirtos civiliniam, o ne kariniam naudojimui.
Šalies Ekonomikos ministerijos atstovas spaudai paaiškino: „Jei buvo požymių, kad prekės bus naudojamos kariniams tikslams, eksporto licencijos nebūdavo išduodamos“.
Nustatyta, kad Prancūzija išsiuntė į Rusiją siuntų už 152 mln. eurų, naudodama 76 eksporto licencijas.
Paryžius leido eksportuotojams užbaigti sutartis, sudarytas iki 2014 m., pasinaudojant ES embargo technine priemone, atskleidė ataskaita.
Kartu su bombomis, raketomis ir torpedomis prancūzų įmonės daugiau nei 1000 Rusijos tankų atsiuntė terminio vaizdo kameras, taip pat naikintuvų ir puolimo sraigtasparnių navigacijos sistemas.
Prasidėjus Rusijos invazijai vasario 24 d., ES įvedė papildomus dvejopo naudojimo prekių eksporto į Rusiją apribojimus, taip panaikindama spragą.
Tačiau tik penktajame sankcijų pakete buvo panaikinta išimtis dėl anksčiau sutarto ginklų pardavimo Rusijai.
Spraga, kuri galiausiai užsidarė balandžio 8 d., buvo uždaryta tik suaktyvėjus Baltijos ir Rytų Europos ES valstybių narių protestams.
Lenkijos ir Lietuvos atstovai pareikalavo, kad pradinio 2014 m. ginklų embargo tekstas būtų pakeistas, kai paaiškėjo, kad ginklai vis dar atkeliauja į Rusiją.
Prancūzijos vyriausybė nekomentavo, kaip ji naudojasi išimtimi, tačiau anksčiau gynė „senelio“ sąlygos taikymą.
Europos Komisijos duomenimis, ES šalys pernai pardavė Rusijai ginklų ir amunicijos už 39 mln. eurų, kai Rusija ruošėsi invazijai į Ukrainą.
Gynybos komiteto pirmininkas Tobiasas Ellwoodas „Telegraph“ sakė, kad visos NATO valstybės narės turėtų būti priverstos paskelbti, kad nesiunčia ginklų Rusijai per birželį vyksiantį Madrido viršūnių susitikimą.
Jis sakė: „Jei sutinkame, kad Rusija dabar kelia egzistencinę grėsmę Europos saugumui, tai negali būti jokios Europos šalies pasiteisinimo toliau tiekti Rusijai ginklus“.
