[Žinios trumpai] Arestovičius pirmą kartą išsamiai pasakė, kas dėjosi pirmosiomis karo dienomis: rusų pergalė buvo ranka pasiekiama, bet tada prasidėjo fantastiška įvykių grandinė (4)
Anot jo, situaciją karo pradžioje suvaldė tie žmonės, kurie nežinojo, kad rusų reikia bijoti: jie tiesiog ramiai apšaudė rusų tankus ir numušė lėktuvus.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Po to paaiškėjo, kad Rusijos kariuomenė turi daug daugiau problemų. Rusijos armija yra sovietų kariuomenė blogiausiu atveju.
Tokią nuomonę interviu „Meduza“ išsakė prezidento patarėjas Oleksijus Arestovičius.
„Kokia sovietų puolimo samprata? Tai krūva specialiųjų pajėgų ir desantininkų, kurie išmetami už priešo linijų, pradeda sėti paniką. Tai šoko ir baimės taktika, siekiant priversti valdžią panikuoti ir bėgti, sunaikinti kontrolę ir ryšių centrus. Ir tikrai, šokas buvo“, – sako Arestovičius.
Anot jo, per pirmas tris dienas ukrainiečiai taip pat labai smarkiai įstrigo: supanikavo daug vietos vadovų, dalis kariškių, specialiųjų tarnybų, vietos valdžios ir gyventojų atstovų.
„Prisimenate [Rusijos pajėgų Kyjive] sraigtasparnio nusileidimą pirmą dieną? Antrą dieną taip pat turėjo įvykti Pečerskyje (Kyjivo Pečerskio rajonas, kur, be kita ko, yra ir Ukrainos prezidentas, Aukščiausioji Rada ir kiti vyriausybės pastatai).
Ginklus gavome tiesiog pačioje prezidentūroje, kad galėtume atsilaikyti, nes jie turėjo numesti desantą tiesiai ant mūsų galvų. Bet jie neatskrido, nes Gostomelyje prasidėjo nedidelės problemos, ir jie numetė antrąjį desantą ten padėti. Tačiau iškart po to prasidėjo didžiulės problemos (Rusijos kariuomenei).
Na, jūs negalite pulti 250 000 karių kariuomenės su 200 000 karių, bet būtent taip atsitiko. Visa tai galėtų praeiti tik tuomet, jei psichologiškai žlugtume ir nemaža dalis mūsų gyventojų pereitų į jų pusę. Tačiau FSB visiškai susimovė su paruošimu ir propaganda, dėl to buvęs FSB 5-osios tarnybos vadovas Sergejus ir sėdi Lefortove. Jis pateikė prognozes, kad ukrainiečiai juos pasitiks su gėlėmis ir panašiai“, – sakė Arestovičius.
Anot jo, situaciją karo pradžioje suvaldė tie žmonės, kurie nežinojo, kad rusų reikia bijoti: jie tiesiog ramiai apšaudė rusų tankus ir numušė lėktuvus.
„Jei būtume centralizuota šalis, turėjusi laiko vykdyti vakarietiško stiliaus reformas, manau, būtume pralaimėję. Bet likome savo mylimoje ukrainietiškoje netvarkoje ir niekas nežinojo, kad be centrinės valdžios įsakymo negalima kovoti... O kai mes jau atkūrėme valdymą ir nustojome bijoti, trečią ar penktą dieną, tada viskas susiklostė labai gerai“, – sakė jis.
„Prisimeni didžiules (rusų kariuomenės) kolonas prie Kyjivo? Atrodo nepaprastai įspūdingai. Net aš, profesionalus kariškis, stebėdamas šią situaciją, pagalvojau: „Dieve, kiek jūsų ten yra.“
Tai buvo tiesiog beprotnamis. Žinutės plūsdavo į telefoną, skaitai: kolona juda 200, 300, 350, 400 vnt. – nenutrūkstama srove. Galvojau, kad su visa savo drąsa neišlaikysime. Neįmanoma išlaikyti. O paskui supratau, kad su karių skaičiumi, kokį pasiuntė prie Kyjivo, jie tiesiog užkišo kelius, spūstyse stovėjo ištisinės 20-30 kilometrų eilės ir niekas niekur negalėjo pajudėti. Paskui dar susprogdinome tiltus. Tada bandė eiti pontonine perėja, bet mes ja naikinome, nuolat naikinome. Be to, į veiksmą įsijungė specialiosios pajėgos. Partizanai apšaudė kolonas. Ir prasidėjo tikra pasipriešinimo šventė“, – aiškino Arestovičius.
Rusijos sistema yra labai centralizuota. Jie atlieka užduotį tik tada, kai yra vyresnio vado geležinė valia, sako Arestovičius.
„Jie keliavo didžiuliais kvailais srautais, tai buvo taip įspūdinga. Po to mūsų artilerijos ugnis – trenksmas, dūmai, sprogimai. Žiūrėk, po šešių valandų į tą pačią vietą atvyksta nauja kolona – ir tiksliai ten mūsų artileristai vėl šaudė. Sudega antra kolona ir taip penkis ar šešis kartus per mėnesį“, – sakė jis.
„Koks yra rusų kovos būdas? Nuvažiuoji į sankryžą, ten 60-90 vienetų sudegusios technikos, guli lavonai arba suplyšę gabalai – o tu vis tiek išeini ir stovi. Artilerija pliekia į tave, bet tu vis tiek stovi. Nes valdžia iš štabo Maskvoje sakė eiti į šią sankryžą, o jie ten eina kvailai vėl ir vėl. Jie baisiai centralizuoti. Daugelis žmonių sako, kad jie pradėjo karą neteisingai. Jie pradėjo jį teisingai. Tiesiog šis karas buvo skirtas tokio tipo karo veiksmams, koks buvo per tris dienas, su sąlyga kad per tą laiką mes pasiduodame ir iškeliame rankas. Bet mes to nepadarėme. Ir viskas, toliau viskas žlugo“, – pažymėjo Arestovičius.