Erdoganas yra labai gudrus politikas: kodėl Turkija nebijo kelti savo salygas, kokia yra vienintelė NATO galimybė ir kaip bus su Suomija ir Švedija (Video) ()
Turkijos atsisakymas priimti Suomijos ir Švedijos pastangas įstoti į NATO sukėlė kivirčą Aljanse.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ketvirtadienį Turkija blokavo derybų dėl Suomijos ir Švedijos narystės pradžią dėl skundų, kad abi šalys pernelyg atsainiai žiūri į Kurdistano darbininkų partiją (PKK) ir Gilenistų judėjimą (Fethullah Gülen sekėjai, kurie siejami su bandymu 2016 m. nuversti Erdoganą) – dvi grupes, kurias Turkija įvardija kaip teroristines organizacijas.
Ankara apkaltino Stokholmą ir Helsinkį priimant įtariamuosius, priklausančius dviems grupuotėms, tačiau abi šalys atmetė kaltinimus parama kurdų kovotojams – PKK taip pat yra pripažinta Europos Sąjungos teroristine grupe – ir atsisakė išduoti bet kokius įtariamuosius kaip prašė Turkija.
Atrodo, kad padėtis atsidūrė aklavietėje.
Ankaros prieštaravimas gali tapti tikru iššūkiu galimam Suomijos ir Švedijos įstojimui į aljansą, nes NATO reikalauja vieningo visų jos narių (kurių yra 30) pritarimo, kad priimtų naujas nares. Taigi, kaip NATO reaguos į valstybę narę, kuri vėl pasirodo esanti nepatogi ir nelengva sąjungininkė?
Ar NATO galėtų išmesti Turkiją?
Jau ne pirmą kartą kalbama apie Turkijos pašalinimą iš aljanso.
Pirmą kartą ši idėja buvo pasiūlyta 2016 m., kai po nesėkmingo perversmo Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas susidorojo su opozicija.
Tada klausimas vėl buvo iškeltas 2019 m., kai Turkija įsiveržė į šiaurės rytų Siriją. NATO sąjungininkės su siaubu ir susirūpinimu reagavo į šalyje besivystančią humanitarinę krizę, Švedijai ir Suomijai įvedus Ankarai vis dar galiojančias sankcijas.
Tuo metu JAV senatorius Lindsey Grahamas pasiūlė, kad Turkijos narystė NATO turėtų būti sustabdyta, jei Turkijos kariai atakuotų kurdų pajėgas, padėjusias JAV sunaikinti ISIS kalifatą.
Tačiau Šiaurės Atlanto sutartis, reglamentuojanti NATO, neturi galimybės sustabdyti ar net pašalinti narių. Bet yra galimybė padaryti tokį patį efektą, kai valstybė narė nuolat pažeidžia pakte numatytus principus – neapsaugo savo žmonių laisvės, šalies demokratijos ir teisinės valstybės principų. Tokiu atveju NATO narės gali vienbalsiai nuspręsti nebeteikti pagalbos šiam sąjungininkui.
Tačiau ar NATO nueitų taip toli, reaguodama į Turkijos atsisakymą pritarti Suomijos ir Švedijos narystės siekiui?
Neišvengiamas strateginis partneris
Amerikiečių istorikas ir Mičigano universiteto politikos mokslų profesorius Ronaldas Grigoras Suny mano, kad mažai tikėtina, kad NATO imtųsi tokio drastiško žingsnio, kuris visiškai atstumtų tokį strateginį sąjungininką.
„Turkija buvo per visą Šaltąjį karą ir šiuo metu yra labai svarbus žaidėjas regione dėl savo geografinės padėties“, – sakė Suny. „Taigi jos išdėstymas palei Anatolijos sąsiaurį, į pietus nuo Rusijos ir į šiaurę nuo Artimųjų Rytų, padarė ją daug svarbesne strategine partnere nei daugelį didesnių gyventojų skaičiumi ar kitais atžvilgiais svarbių valstybių“.
Suny mano, kad Erdoganas puikiai supranta Turkijos aljanso vertę ir žaidžia šia korta, kad gautų ką nors iš Suomijos ir Švedijos narystės.
„Manau, kad Erdoganas galiausiai sutiks, kad Suomija ir Švedija turėtų būti narės. Tačiau jis iš to ką nors gaus, pvz., tam tikrus ginklus iš JAV arba tam tikras nuolaidas".
Ketvirtadienį per spaudos konferenciją NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sakė, kad NATO palaiko glaudžius ryšius su Suomija, Švedija ir Turkija dėl Ankaros iškelto susirūpinimo dėl PKK.
Ar Rusijai būtų naudingas Turkijos prieštaravimas?
Atrodo, kad Turkijos prieštaravimas Suomijos ir Švedijos stojimui į NATO yra naudingas Rusijos prezidentui Putinui, nes Kremlius pagrasino abiem šalims neprisijungti prie aljanso. Tačiau Suny sakė, kad istoriškai neramus Erdogano aljansas su Putinu neturi nieko bendra su dabartiniu Turkijos prezidento atsisakymu.
„Erdoganas ir Putinas abu yra realistai. Jie nėra sentimentalūs politikai“, - sakė Suny. „Jie padarys viską, kas būtina, kad sustiprintų savo valstybės padėtį. Erdoganui tai apima kurdų represijas, kurios pirmiausia vyksta šalies viduje, taip pat Sirijoje ar bet kur kitur“.
