Paaiškino, kuo amerikiečių „Lockheed Martin“ hipergarsinė raketa skiriasi nuo kitokių tokių ginklų ()
Kovo mėnesį JAV gamintojas „Lockheed Martin“ išbandė savo vystomą hipergarsinę raketą, pasakoja Lietuvos kariuomenės atsargos majoras, ginkluotės entuziastas ir specialiosioms pajėgoms skirto automobilio „Krampus“ kūrėjas Darius Antanaitis. Anot jo, raketoje panaudota HAWC (angl. Hypersonic Air-breathing Weapon Concept) technologija.
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Kad raketos varikliai veiktų, reikalingas deguonis (oksidatorius) ir degi medžiaga (kuras). Paprastai raketos turi oksidatoriaus ir kuro talpas. Raketos paleidimui ir skrydžiui sumaišomas oksidatorius su kuru – ir raketiniai varikliai veikia. Toks veikimo principas būtinas, kai raketa išskrenda už atmosferos ribų, kur deguonies nėra“, – aiškina karininkas.
Jis pasakoja, kad HAWC technologija veikia kitaip. „HAWC raketoms nereikia kilti į kosmosą, kad vėliau kristų link taikinio. Šio tipo hipergarsinės raketos skrenda Žemės atmosferoje penkis kartus didesniu greičiu nei garsas. Kadangi deguonį galima gauti iš atmosferos, todėl ir oksidatoriaus talpų raketoje nėra – ir raketa gali būti mažesnių gabaritų“, – dėsto ginkluotės entuziastas.
Ano jo, JAV vystoma HAWC raketa taip pat neturi sprogstamojo užtaiso. „Ginklas naikina taikinį savo kinetine energija. Kitaip kalbant, raketa dideliu greičiu tiesiog susiduria su taikiniu. Kadangi nėra sprogmenų, galima sumažinti raketos gabaritus – tačiau reikalinga ypač tiksli raketos navigacija“, – pastebi D.Antanaitis.
„Skrendant Žemės atmosferoje raketa gali nuolat keisti savo kryptį ir apeiti radarais kontroliuojamas vietoves. Dėl milžiniško greičio jos numušti neįmanoma – nes kitos raketos tiesiog negali pasivyti“, – teigia karys.