Buvęs NATO generolas: visi pamiršo svarbiausią problemą su Vakarų ginklais ir tai puikiai matosi Donbase  ()

Rusija stiprina savo karinį puolimą, bet didžiuliai Maskvos žmonių ir medžiagų ištekliai senka.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Atsigaunanti Rusijos kariuomenė atnaujino savo iki šiol vangias pastangas užimti Ukrainos rytus ir 13-ąją karo savaitę padarė pirmuosius reikšmingus žingsnius į priekį.

Rusijos pajėgos atnaujino puolimą trijuose pagrindiniuose taškuose, siekdamos apsupti Ukrainos gynėjų gretas: Iziume šiaurėje, Severodonecke rytuose ir Popasnoje pietuose.

Popasnoje jungtinės rusų šauktinių ir „Wagner“ grupės samdinių pajėgos pralaužė ukrainiečių gynybą ir gegužės 20 d. užėmė kelias gyvenvietes. Po trijų dienų jos užėmė Myronovskį – pradinį greitkelio, vedančio į Slovjanską, tašką, kur, tikėtina, bus sutelkti visi trys Rusijos puolimo smaigaliai.

Šiauriniame fronte tuo pačiu metu rusų artilerija pradėjo veikti Iziume, ką Ukrainos valdžios institucijos apibūdino kaip pirminius veiksmus iki pilno puolimo.

Atrodo, kad Rusijos pajėgos bando iš Iziumo ir Popasnos vykdyti prispaudimo manevrą, siekdamos izoliuoti visą Ukrainos taktinę kariuomenę, kurią sudaro apie 50 tūkst. vyrų, Luhansko ir Donecko srityse į rytus.

Gegužės 21 d. prasidėjo rimtas mūšis dėl Severodonecko, labiausiai į rytus nutolusio Ukrainos kontroliuojamo miesto. Miesto rytuose prasidėjo smogiamasis bombardavimas. Į vakarus nuo jo, Rusijos karinių tinklaraščių autorių teigimu, Rusijos pajėgos sunaikino vieną iš dviejų tiltų, jungiančių miestą su Lysyčansku per Doneco upę ir taip apsunkino Ukrainos tiekimo linijas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusijos vykdomas bombardavimas Donbasą pavertė „pragaru“.

Gegužės 24 d. niūrėjant perspektyvoms Luhansko gubernatorius Serhijus Haidajus teigė, kad Severodoneckas vis dar tvirtai lieka Ukrainos rankose.

„Padėtis labai sudėtinga ir, deja, tik blogėja. Ji blogėja su kiekviena diena ir net su kiekviena valanda, – „Telegram“ vaizdo įraše sakė S. Haidajus. – Apšaudymas vis dažnėja. Rusijos kariuomenė nusprendė visiškai sunaikinti Severodonecką.“

Rusijos taktika dabar liūdnai pagarsėjusi pietiniame Mariupolio uoste, kuris galiausiai pasidavė gegužės 21 d. po daugiau kaip du mėnesius trukusio bombardavimo iš oro ir artilerijos, pavertusio miestą griuvėsiais.

Kariuomenės negali persiorientuoti per akimirką

 

Pastarosiomis savaitėmis Ukraina narsiai kovėsi ir išstūmė rusus iš šiaurinių Kijevo, Černigovo, Sumų ir Charkovo miestų, tačiau jos kontrpuolimas nebuvo ilgalaikis, nes Ukrainos pajėgoms reikia laiko įsisavinti vakarietišką karinę įrangą, sakė į pensiją išėjęs NATO vadas.

„Tankams ir šarvuočiams reikia pradinio asmeninio ir komandinio vairuotojo, kulkosvaidininko, kroviko ir vado mokymo etapo“, – sakė generolas leitenantas Konstantinos Loukopoulos, Kijevo ir Maskvos karo akademijose dėstęs tankų karybą.

„Jiems reikia taktinių mokymų, įskaitant bandomuosius šaudymus ir pratybas, kurių neįmanoma atlikti per kelias savaites. Mokymo ciklas trunka mažiausiai šešis mėnesius, ir tai nesikeičia karo metu“, – sakė jis.

„Po Vladimiro Putino iliuzijų, kad karą laimės per 96 valandas, iliuzijos prasidėjo ir Vakarų pusėje“, – pridūrė jis.

Jungtinės Valstijos, Jungtinė Karalystė, Kanada, Prancūzija, Vokietija ir Čekija yra vienos iš tų, kurios pažadėjo įvairių tipų šarvuočių ir artilerijos, ir tai apsunkina padėtį, sakė K.Loukopoulosas.

 

Pavyzdžiui, iš 90 JAV Ukrainai atsiųstų haubicų M777 artilerijos pabūklų įsisavinta apie 18, sakė jis ir pridūrė, kad nežinoma, kiek iš Prancūzijos atsiųstų 12 ar 14 savaeigių haubicų „César“ yra naudojama.

„Kad Ukraina įsisavintų ginklus iš Vakarų ir pradėtų juos naudoti, suformuotų tinkamus dalinius ir juos apmokytų, reikia aštuonių ar devynių mėnesių. Ji negali atitraukti aktyvių dalinių iš fronto, kad juos apmokytų“, – sakė K.Loukopoulos.

Tai, jo nuomone, yra laiko tarpas, per kurį V.Putinas privalo laimėti karą ir pasiekti susitarimą derybomis.

„Esant dabartiniam jėgų balansui, bendra tendencija yra palanki rusams. Dabar niekas negali to pakeisti“, – sakė jis.

„Po kelių mėnesių, treniruojant rezervinius dalinius, gali būti surengtas [Ukrainos] strateginis kontrpuolimas, kuris galėtų išstumti rusus.“ – pridūrė jis.

K.Loukopoulosas mano, kad tai greičiausiai būtų galima padaryti Ukrainai užgrobiant Rusijos teritoriją, kurią ji derybose galėtų iškeisti į savo teritoriją.

 

„Ukrainiečiai šiuo metu negali atsakyti tuo pačiu į Rusijos dalinių pasiekimus kare. Ar mums tai patinka, ar ne, Rusija turi politinę ir karinę iniciatyvą. Vakarai reaguoja į tai, ką daro Putinas“, – teigė K. Loukopoulosas.

Mariupolio likimas

Gegužės 21 d. prie Ukrainos bėdų prisidėjo ir galutinis Mariupolio pasidavimas. Prieš kelias dienas Ukraina paskutiniams uostamiesčio gynėjams davė įsakymą nutraukti kovą, kad išgelbėtų jų gyvybes.

Rusija pareiškė, kad dabar laiko 2431 ukrainiečių karo belaisvių, kurie buvo pasislėpę metalurgijos komplekso „Azovstal“ požeminiuose bunkeriuose.

Pasidavimas ne tik atėmė iš Ukrainos daug patyrusių kovotojų, kurie gali būti iškeisti į Rusijos karo belaisvius, bet ir reiškė ukrainiečių rezistencijos priešpriešai simbolio žlugimą.

Savarankiškai pasiskelbusios Donecko liaudies respublikos lyderis Denisas Pušilinas pareiškė, kad gamykla „Azovstal“ nebus atkurta.

Vietoj to, pasak jo, Mariupolis bus plėtojamas kaip kurortinis miestas. Jis tai motyvavo tuo, kad Vakarų sankcijos apsunkins geležies ir plieno eksporto pardavimus iš Rusijos kontroliuojamos teritorijos, tačiau Mariupolis gali turėti naudos iš Rusijos ekonominės izoliacijos, pritraukdamas priklausomą Rusijos turizmo rinką.

 

Kadaise gamykla „Azovstal“ eksportavo tūkstančius tonų geležies ir plieno. Tai buvo viena iš dviejų mieste esančių metalurgijos gamyklų, į kurią „Metinvest“ investavo 2 mlrd. dolerių. Ukrainos vyriausybė taip pat investavo 600 mln. dolerių į miesto pertvarkymą, įrengdama naujus kelius, parkus ir vaikų ligoninę.

Ukrainos Mariupolio savivaldybės valdžia mano, kad dėl Rusijos pergalės prieš miestą žuvo apie 22 tūkst. civilių gyventojų. Dėl miesto puolimo taip pat trys ketvirtadaliai gyventojų buvo priversti palikti namus ir miestas virto griuvėsiais. Naujieji Rusijos okupantai pripažįsta, kad 60 proc. miesto pastatų sugadinta nepataisomai.

Apokaliptinė Rusijos pergalės Mariupolyje realybė gali paskatinti ukrainiečių ryžtą kovoti Rytų fronte.

Parengta pagal „Al Jazeera“ inf.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt
(18)
(5)
(13)

Komentarai ()

Susijusios žymos: