[Žinios trumpai] „The Economist“ skelbia galingą vedamąjį straipsnį – triuškinti Rusiją iki galo, kad tai būtų pamoka visiems diktatoriams ()
„The Economist“ paskelbė vedamąjį straipsnį, kuriame paaiškino, kodėl pataikavimas Putinui neatneš norimos taikos.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Karas Ukrainoje tęsiasi jau ketvirtą mėnesį. Dabar atėjo laikas Vakarams parodyti vienybę ir precendento neturinčią paramą Ukrainai, o ne žarstyti nedrąsius patarimus.
Taip teigiama britų savaitraščio „The Economist“ straipsnyje.
Nors ginklų srautas iš Vakarų ir toliau didėja, o JAV Kongresas ką tik patvirtino 40 milijardų dolerių pagalbos paketą, vis dažniau kalbama apie būtinybę svarstyti paliaubas ir taikos derybas. Kai kas užsimena, kad karas baigsis greičiau, jei Putinui bus pasiūlyta kokia nors išeitis, kuri leistų jam nesusigėdinti prieš Rusijos auditoriją iš viso šio karo išeiti.
Leidinys rašo, kad argumentai, palaikantys šį sprendimą, skamba patraukliai: niekas nenori nesibaigiančio karo. Greitas jo užbaigimas išgelbės daug žmonių gyvybių ir tai, kas liko iš Ukrainos ekonomikos, jau nekalbant apie pasaulinės maisto krizės sušvelninimą. Tačiau naivu manyti, kad Putinas yra pasirengęs užtikrinti ilgalaikę taiką.
Straipsnyje pažymima, kad prezidentas Zelenskis yra visiškai teisus, ragindamas Vakarų sąjungininkus, kaip jie ne kartą darė nuo konflikto pradžios, atsiųsti geresnių ginklų, kad jo šalis galėtų atremti įsibrovėlį. Kartu jis išreiškė susirūpinimą, kad Vakarai vis dar nėra vienintelis Ukrainos paramos branduolys.
Pasauliui gresia didelis pavojus, jei už Putino agresiją bus atlyginta, t. y. jeigu jam pavyks pasilikti užgrobtas žemes.
Leidinys skaitytojus nukelia į 2014-uosius, kai, sulaukusi menkos Vakarų paramos, Ukraina turėjo likti nuošalyje, tuo metu Rusijai aneksuojant Krymą. O vėliau nesulaukta paramos ir dėl separatistų rytinėje Donbaso dalyje.
Po aštuonerių metų niekas nebuvo grąžinta, o Putinas, paskatintas tokio silpno atsako, nusprendė nukąsti antrą ir daug didesnį šalies gabalą, kuris, kaip jis ne kartą yra sakęs, yra dirbtinis išradimas, sukurtas išorinių jėgų, siekiančių susilpninti Rusiją iš vidaus.
Žurnalistai svarsto klausimą: jei Vakarai dabar susilpnins savo paramą ir pastūmės į pirmalaikes derybas, koks bus rezultatas? Apdovanojimas agresoriui paliaubų pasiūlymu, kurį jis gali pateikti kaip laimėjimą, paskatins greitai pamiršti duotą pažadą ir įtvirtinti savo laimėjimą.
Be to, kiti pasaulio valdovai despotai, ypač Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong-Unas, gali tai priimti kaip supratimą, jog karo kurstymas yra pelninga ir ilgalaikė „investicija“. Todėl vienintelis būdas yra remti Ukrainą siekiant apsaugoti savo suverenitetą.
Anksčiau buvo pranešta, kad nesutarimai tarp JAV, Europos ir Ukrainos tęsiasi dėl to, kaip karas turėtų baigtis. Jie pagrįsti esminėmis diskusijomis apie tai, ar reikia nutraukti 30 metų trukusį Rusijos integracijos projektą.
Tuo metu, kai JAV Rusiją vadina nesąžininga valstybe, kurią reikia atskirti nuo pasaulio ekonomikos, kitos šalys, daugiausia Europoje, perspėja apie Kremliaus vadovo izoliavimo ir pažeminimo pavojų.
