Valentinas Mitė. Amerikos kariai pasitraukia Iš Irako miestų (69)
Birželio 30 dieną Jungtinių Valstijų kariuomenė buvo išvesta iš Irako miestų bei dislokuota užmiesčiuose esančiose bazėse. Bagdade žmones masiškai šventė šį įvykį, nes jis reiškia šešerius metus trukusio karo galutinio etapo pradžią. Irako vyriausybė birželio 30-ąją paskelbė Tautinio suverenumo diena.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Iš tikro, tai pirmas žingsnis visiško JAV kariuomenės išvedimo link, kuris pagal Amerikos ir Irako susitarimą turėtų įvykti 2011 metų pabaigoje. Tačiau manyčiau, jog dar per anksti kalbėti apie karo pabaigą, ir tik artimiausi mėnesiai parodys, kiek Irako policija bei kariuomenė pati, be amerikiečių pagalbos, yra pajėgi kontroliuoti padėtį tokiuose dideliuose ir tautiniu ir religiniu požiūriu nevienalyčiuose miestuose kaip Bagdadas, Basra, Mosulas ar Kirkukas.
Irako ministras pirmininkas Nuris al-Malikis neabejoja, jog JAV kariuomenės išvedimas iš miestų yra visų irakiečių pergalė. Norėčiau pacituoti N. Malikį: „ Mūsų nepilnas suverenumas ir užsienio kariuomenės būvimas šalyje yra rimtas palikimas, kurį mes paveldėjome iš Saddamo Husseino. Tie kurie mano, jog irakiečiai yra nepajėgūs apginti savo šalį, daro lemtingą klaidą“.
Gerai, jeigu viskas bus gerai. Kai buvo rašomas šis straipsnis, iš Irako atėjo žinia apie naują teroro išpuolį. Vos JAV paliko Kirkuko miestą, esantį šalis šiaurinėje dalyje, nugriaudėjo automobilyje padėtos bombos sprogimas. Mažiausiai 25 žmones žuvo, o apie 50 buvo sužeista. Išpuolis įvyko turgavietėje, esančioje kurdams priklausančioje miesto dalyje. Išpuolis labai simboliškas, nes puikiai atspindi trapią padėtį šalyje.
Daugelis analitikų pastebi, jog nežiūrint N. Malikio optimizmo, Irako kariuomenės disciplina bei profesionalumas kelia daug abejonių. Šios struktūros ir toliau nėra vieningos. Neabejotina, jog daugelis karių ir policininkų priklausomumą savo religinei ar nacionalinei grupuotei vertina labiau nei ištikimybę Irako valstybei. Ir toliau tris svarbiausias šalies grupes – arabus šiitus, sunitus bei kurdus – labai mažai kas sieja, ir vargu ar greitai ir demokratiniais būdais pavyks šiitui N. Malikiui įrodyti, jog jie yra visų pirmą Irako piliečiai.
Kita ne mažiau svarbi problema – terorizmas. Juk Al Qaeda bei kitos teroristinės grupuotės nėra iki galo sutriuškintos. N. Malikio vyriausybei gali tekti išgyventi sunkų kovos su jomis laikotarpį. Tačiau iš kitos pusės, irakiečiai geriau pažįsta savo šalį nei užsienio kariai ir tai gali palengvinti valstybės stabilizavimą. Be to, amerikiečiai iš Irako neišeina. Jų veiklos laisvė yra labai stipriai apribota, bet rimtos krizės atveju N. Maklikis visada gali į juos kreiptis pagalbos. N. Malikis puikiai žino, jog amerikiečiai neleis, jog jo valdžia būtų pašalinta, o šalis paskęstų chaose.
Iš dalies kariuomenės išvedimą iš miestų galima laikyti apskaičiuotų politiniu N. Malikio žaidimu, siekiant laimėti kitais metais vyksiančius prezidento rinkimus. Tačiau šiam tikslui pasiekti jis turi į rinkimus ateiti kaip stabilios valstybės vadovas.
Jungtinėms Valstijoms kariuomenės išvedimas iš Irako miestų taip pat svarbus. Jis rodo, jog Barackas Obama tikrai siekia išsinarplioti iš Irako košmaro. Jeigu Irakas nepaskęs chaose, tai bus didelis pliusas prezidentui, nes amerikiečiai nuo karo Irake pavargo ne mažiau nei irakiečiai. B. Obamai tai leis skirti daug didesnį dėmesį Afganistanui ir Pakistanui, šalims, kurias jis laiko prioritetinėmis.
