Gintaras Gimžauskas. Kas nutiktų jei socialiniai tinklai būtų mokami? (8)
Anksčiau skelbtuose straipsniuose apie „Facebook” ir šiuo socialiniu tinklu besinaudojančių vartotojų skaičių rašyta apie siūlymus apmokestinti socialinių tinklų naudojimą. Pasirodo, tokios kalbos netyla.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šį kartą teorija apie mokamus socialinius tinklus nagrinėjama žurnalo „Newsweek” tinklalapyje.
Straipsnio, paskelbto liepos 23 d., autorius Danielis Lyonsas rašo, kad nemokamų paslaugų internete idėja yra iš esmės neteisinga ir iškreipia verslą. Kaip pavyzdį jis pateikia paslaugos „Paltalk” istoriją. Iš pradžių tai buvo nemokama paslauga, išsilaikanti iš reklamos, tačiau laikui bėgant už reklaminius plotus buvo surenkama vis mažiau pinigų, ir tuomet „Paltalk” įkūrėjas Jasonas Katzas ryžosi radikaliam žingsniui – apmokestino siūlomos paslaugos visą versiją. Tai pasiteisino, nuo 2004 metų jo kompanija dirba pelningai.
J. Katzas yra pasakęs, kad interneto vartotojai linkę susimokėti už jiems teikiamas paslaugas, tačiau kai kurios kompanijos tiesiog bijo atbaidyti klientus: „Manau, kai kurios kompanijos bijo, kad jų klientai pereis pas konkurentus, jei bus paprašyti susimokėti už registraciją ar ką nors panašaus, bet tai, akivaizdu, yra klaida”, – aiškina J. Katzas.
Tęsdamas idėją apie socialinių tinklų apmokestinimą, D. Lyonsas rašo: „Jei tai, kad vartotojai nevengtų susimokėti už paslaugą, yra tiesa, tuomet gal ir didžiosios kompanijos daro klaidą? Pavyzdžiui, „Facebook” turi per 250 mln. registruotų vartotojų. Iš reklamos jis per metus uždirba tarp 300 - 500 mln. JAV dolerių, tačiau nėra nė karto per savo veiklos laikotarpį uždirbęs nė cento pelno. Kitas socialinis tinklas „Twitter” turi 40 mln. registruotų vartotojų, bet net nebando galvoti apie pelną. „YouTube”, priklausantis „Google” irgi dirba nuostolingai, nors ir surenka pinigų už reklamos parodymus.“
Pateikęs tokių pavyzdžių, autorius kelia klausimą: „Kodėl neimti mokesčio iš vartotojo?“ Tačiau, anot jo, šių dienų realybė yra tokia – Silicio slėnyje visi mano, kad paslaugos internete turi būti nemokamos. Kompanijos verčiasi per galvą, kad būtų sukurti nauji pelningi verslo modeliai. Galbūt netrukus jos pradės imti mokestį iš kompanijų, kurios žiūri, ką apie jas internete sako žmonės, o gal pasiims dalį pinigų, kuriuos vartotojai išleidžia el. parduotuvėse, į kurias pateko iš socialinio tinklo, o gal sukurs savo išmaniuosius telefonus, kuriuose bus jų programėlės? Pavyzdžiui, „Twitter” galėtų imti mokestį iš garsenybių už tai, kad būtų patvirtintas paskyros autentiškumas. (Tada visi būtų užtikrinti, kad jie apsilankė Cameron Diaz paskyroje, o ne kokios šiaip į ją panašios mergaitės puslapyje.)
Nors, pasak D. Lyonso, jis nėra „Facebook” gerbėjas, tačiau mano, kad ši paslauga yra naudinga, ir jis sutiktų sumokėti 5 JAV dolerius už suteikiamas paslaugas. Jo teigimu, tikrieji „Facebook” vartotojai, kurie negali praleisti be šio tinklo nė dienos, taip pat sutiktų mokėti, gal net ir daugiau.
Tačiau daugelis kompanijų yra įsitikinusios, kad sėkmės galimybė didesnė tuomet, kai paslaugos yra nemokamos ir visi gali „prisijungti“.
Šiame D. Lyonso straipsnyje man labiausiai patiko paskutinės dvi pastraipos. Jose autorius pateikia skaičių, kurie gana tiksliai parodo, kur slypi neišsemti pinigų klodai.
Jis rašo: „5 proc. jau minėtos paslaugos „Paltalk“ vartotojų moka už galimybę naudotis ja. Jei imtume „Facebook“ vartotojų skaičių ir padarytume prielaidą, kad 5 proc. (12,5 mln.) dabartinių šio socialinio tinklo vartotojų per metus moka 60 JAV dolerių mokestį, gautume 750 mln. JAV dolerių per metus”.
Tai tikrai įspūdinga suma, o svarbiausia – ji yra gerokai didesnė nei dabar uždirbami „Facebook“ pinigai. Todėl nesuprantama, kodėl šio ir kitų socialinių tinklų valdytojai dar nesiėmė apmokestinimo. Gal jie turi kitokių planų? Taip mąstant galima prigalvoti įvairių dalykų, net sąmokslo teorijų.
O Jasonas Katzas, „Paltalk” įkūrėjas, nors ir ne tokius didelius pinigus, bet visgi uždirba. Jo kompanijoje dirba 38 žmonės. Metinės verslo pajamos – dešimtys milijonų dolerių. Anot jo, didžioji dalis pajamų, apie 85 proc., gaunama iš mėnesinių ir metinių vartotojų mokesčių. Pinigai už reklamą sudaro tik labai nedidelę gaunamų pinigų dalį. Šis pavyzdys įrodo, kad mokama paslauga nėra pasmerkta žlugti.