Pagal skaitmeninio turinio piratavimo mastą ES Lietuva antrąją vietą užleido Estijai. Šiandien Lietuva yra nebe antra, tačiau trečia daugiausiai „pirataujanti“ šalis Europoje. Pirmą vietą vis dar užima kaimyninė Latvija – absoliuti vogto turinio lyderė 27 šalių bendrijoje. Nors Lietuvoje ir pastebimas piratinio turinio vartojimo mažėjimas, piratavimo mastai išlieka vieni didžiausių žemyne.

Pavyko aplenkti Estiją

„ES institucijų vertinimu, nuo 2017 metų iki 2020 metų televizijos transliacijų, filmų ir muzikos piratavimo apimtys Lietuvoje krito bene labiausiai. Tokius duomenis atskleidžia ES Intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) paskelbtos ataskaitos duomenys. Vadinasi bendros kūrėjų, transliuotojų ir institucijų pastangos duoda rezultatų, nors šioje srityje dar turime nemažai nuveikti“, - sako kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius.

EUIPO duomenimis, 2020 metais vienam vartotojui Lietuvoje per mėnesį vidutiniškai teko 11,5 nelegalių prieigų prie autorių teisėmis apsaugoto turinio. Tai buvo trečias didžiausias rodiklis tarp visų ES šalių. Antrojoje pozicijoje atsidūrė Lietuvą „aplenkusi“ Estija (12,5 nelegalių prieigų). Absoliuti piratavimo lyderė išlieka Latvija (net 13,9 prieigų).

Žemiausius piratavimo rodiklius demonstravo kaimyninė Lenkija (3,8), Vokietija (4) ir Suomija (4,8). Bendrai ES vienam vartotojui per mėnesį teko 5,9 nelegalios prieigos – 48 proc. mažiau nei 2017 metais.

Nors Lietuva išlieka tarp ES šalių, kurioje autorių teisės pažeidžiamos dažniausiai, tačiau nuo 2017 metų iki 2020 metų vidutinis nelegalių prisijungimų skaičius sumažėjo nuo 26 iki 11,5. Sparčiau nei mūsų šalyje piratavimo apimtys mažėjo tik Lenkijoje (63 proc.) ir Rumunijoje (66 proc.).  

Iki Europos vidurkio – ilgas kelias

Legalaus turinio aljanso „baLTAs“, kurį sudaro legaliai veikiantys turinio transliuotojai ir platintojai, teisės turėtojai ir kino sektoriaus atstovai, atstovai sako, kad progresas mažinant piratinio turinio prieinamumą ir vartojimą Lietuvoje yra akivaizdus.

„Naujausi duomenys rodo, kad nelegalaus turinio vartojimas per trejus metus šalyje reikšmingai sumažėjo. Tą lėmė tiek legalių turinio platformų pasiūla, tiek nuoseklus turinio vagių verslo modelio trikdymas. Pavyzdžiui, per Lietuvos finansų sistemą uždrausta vykdyti bet kokius mokėjimus piratams. Bendros visos industrijos ir institucijų pastangos techniškai, teisiškai ir informuojant visuomenę duoda rezultatų“, – sako J. Špakauskas, skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė Lietuva“ korporatyvinės komunikacijos vadovas.

Viena aljanso „Baltas“ narių, bendrovės „Cgates“ marketingo vadovė Dovilė Filmanavičiūtė priduria, kad  Lietuvai teks dar gerokai pasistengti siekiant atsikratyti piratų tautos etiketės ir sumažinti nelegalaus turinio vartojimo apimtis bent iki ES vidurkio.

„Progresas – smagu, kai kas gali pasidžiaugti, kad Lietuva aplenkė Estiją, bet faktas, kad vis dar esame labiausiai pirataujančių ES šalių trejetuke, rodo, kaip giliai šis praktika įsišaknijusi mūsų visuomenėje. Taip pat tai rodo, kaip nebaudžiamai iki šiol jautėsi intelektinės nuosavybė vagys ir nelegalaus turinio platintojai“, – teigia D. Filmanavičiūtė, „Cgates“ marketingo vadovė.

Anot aljanso „baLTas“ atstovų, būtina ir toliau bendromis valstybės institucijų, teisėsaugos, interneto paslaugų teikėjų, legalaus turinio transliuotojų ir autorių teisių turėtojų pastangomis kovoti su reiškiniu, darančiu didelę žalą šalies kultūros sektoriui, ekonomikai ir reputacijai.

Skaičiuojama, kad dėl piratinių platformų veiklos kino industrija Lietuvoje padaroma mažiausiai 15 mln. eurų žala kasmet. Dėl paplitusio piratavimo reiškinio užsienio platintojai taip pat neretai vengia suteikti tam tikrų filmų ar programų rodymo ir transliavimo Lietuvoje licencijas. Dėl to nukenčia legaliai turinį vartojantys gyventojai, negalintys išvysti kai kurių naujų filmų ar serialų arba galintys tai padaryti vėliau nei kitų Vakarų šalių žiūrovai.

Kas ketvirtas piratinį turinį randa paieškoje

EUIPO ataskaitos duomenimis, 65 proc. nelegalaus turinio ES pasiekiama per tiesiogines nuorodas, 25 proc. naudojantis paieškos varikliais (pavyzdžiui, „Google“), o 11 proc. per internetinės žiniasklaidos platformas, socialinės medijos kanalus, el. laiškus ar reklamas internete. Vienas iš aljanso „BaLTAs“ tikslų – pasiekti, kad vogtas turinys nebūtų rodomas paieškos sistemose.

Praėjusiais metais suburtam aljansui „BaLTAs“ priklauso festivaliai „Kino pavasaris“, „Scanorama“, „Nepatogus kinas“, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, bendrovės „Cgates“, „Bitė Lietuva“, INIT, kino teatras „Pasaka“, platforma „ŽMONĖS Cinema“, AS „TV Play Baltics“ (platforma „Go3“), advokatų kontoros „Sorainen ir partneriai“, „TGS Baltic“, „Metida“.

Komentarai (4)