Ar „Twitter“ gali pasakyti, į ką investuoti? (1)
Kai prieš aštuonerius metus Richardas Petersonas bandė parduoti idėją, kad pasinaudojęs socialine medija gali nuspėti akcijų rinkos kryptį, investuotojai į jį žiūrėjo lyg į ateivį iš kosmoso, rašo „Reuters“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tuo metu jo idėjos atrodė beprotiškos. „MarketPsych“ vadovas R. Petersonas teigė, kad socialinių medijų pagalba galima surinkti duomenis ką žmonės galvoja ir kaip jaučiasi bei šią informaciją paversti į stiprias idėjas kur investuoti. „Žmonės man sakė, kad aš išprotėjau: „Psichiatras man sako, kad fondai turi analizuoti socialinę mediją? Nejuokauk.“ Jie į mane rimtai nežiūrėjo“, - sakė R. Petersonas, kuris Stanfordo universitete tyrinėjo neuroekonomikos sritį.
Tačiau šiandien viskas pasikeitė. Socialinės medijos, kaip „Twitter“, per keletą pastarųjų metų itin išpopuliarėjo, todėl analitikai einamuoju momentu gali nustatyti vyraujančią žmonių nuotaiką. Todėl šiandien „MarketPsych“ teikia duomenis neatskleistiems investiciniams fondams ir tyrimų bendrovėms, kaip „Titan Trading Analytics“.
R. Petersonas net galvoja apie nuosavą investicinį fondą: „Mes atlikome tyrimus, kuriais bandėme išsiaiškinti, kokią grąžą būtume gavę, jei investicinę kryptį būtume pasirinkę pagal mūsų surinktus duomenimis. Rezultatas – 30 proc. metinė grąža.“ R. Petersono teigimu, jo sukurti modeliai geriausiai veikia, kada rinkose siaučia itin didelis nepastovumas.
Pagrindinis elgesio ekonomikos principas – rinkos nėra tobulai racionalios mašinos, verčiau tai žmonių žmonių jausmų, kaip baimė ir godumas, išraiška. Būtent jausmų „Twitter“ tinkle netrūksta. „Negalima ignoruoti socialinių medijų įtakos akcijų kainoms. Mes „MarketPsych“ pasirinkome, kaip vieną iš daugelio indikatorių, perspėjančių maklerius apie įvykius ar emocijas, kurių tradicinės naujienų tarnybos dar neužfiksavo“, - sakė „Titan Trading Analytics“ vadovas Johnas Coulteris.
Kiekvieną dieną „Twitter“ tinkle pasirodo apie 250 mln. žinučių. R. Petersonas jas analizuoja pasitelkęs 1,5 tūkst. skirtingų kriterijų. Jis laikosi nuomonės, kad reikia plaukti prieš srovę: jei visi pernelyg aktyviai perka akcijas, verta būti atsargiam, o visiems parduodant ieškoti galimybių uždirbti.
Panašu, kad „Twitter“ duomenų analizė dar tik pradeda populiarėti. „Derwent Capital Absolute Return Fund“ fondas įkūrė pirmąjį „Twitter“ analize paremtą 40 mln. JAV dolerių vertės fondą. Buvo skelbta, kad praėjusią liepą šio fondo rezultatai buvo 3 proc. geresni nei S&P indekso rezultatai. Deja, naujesnių duomenų nėra.
„Ši analizė per naktį jūsų nepadarys milijonieriumi, tačiau ji veikia. Rinkas veikia emocijos, todėl tai bus prekiavimo biržose ateitis. „Twitter“ analizė leidžia matyti, kaip einamuoju metu keičiasi pasaulinės nuotaikos“, - teigė „Modus Financial Engineering“ vadovas Richardas Gardneris, kurio bendrovė tiekia „Twitter“ duomenimis įvairiems investiciniams fondams ir tyrimų bendrovėms.
Šio rinkos stebėjimo būdo veiksmingumą patvirtino ir Johano Bolleno, Huina Mao iš Indianos universiteto bei Xiao-Jun Zengo iš Mančesterio universiteto tyrimas. Jo metu mokslininkai rado, kad investuotojų nuotaikos tyrimas gali itin tiksliai nuspėti kur pasuks akcijų rinka: „87,6 proc. tikslumu pavyko nuspėti kasdienias „Dow Jones“ indekso svyravimo kryptis.“
Fondams, turintiems analitikų armijas ir itin sudėtingus matematinius modelius, gal ir ne taip sunku nustatyti investuotojų nuotaiką iš milijardų žinučių „Twitter“ tinkle, tačiau pavieniams investuotojams tai itin sunki misija. „Jeigu bandysite „Twitter“ ieškoti investavimo krypčių, rezultatus būtinai palyginkite su kitais investavimo modeliais. Remtis vien tik „Twitter“ būtų prastas sprendimas“, - sakė „Frost & Sullivan“ socialinių medijų vadovas Jake'as Wengroffas.
