Populiariame forume „Mano drabužiai“ narės aktyviai diskutuoja apie vieno prekių ženklo kas mėnesį siunčiamus grožio priemonių rinkinius. Jos dalijasi patirtimi, ką gavo, ar yra patenkintos, tarpusavyje mainosi neįtikusiais produktais. Interneto rinkodaros konsultantas Marius Kuitniauskas įsitikinęs – tai tikrų tikriausia reklama.

„Yra tokia paslauga – komentarų rašymas forumuose. Žmonės turėdami laisvo laiko juose užsiregistruoja ir bando inicijuoti diskusiją. Sulaukia kelių komentarų, paskui jau rašo žinutę su konkrečia nuoroda, kurioje aprašyta reklamuojama prekė“, – aiškina jis.

Anot specialisto, tai partizaninės rinkodaros dalis, tad ši reklama nėra brangi, o ir forumų Lietuvoje ne itin daug. Forumuose vyksta teminis bendravimas, todėl konkreti reklama skiriama aiškiai apibrėžtai auditorijai.

„Šias bendruomenes vienija tie patys interesai, todėl besireklamuojantysis turi žinoti, ar jo žinutė pasieks taikinį, – aiškina M. Kuitniauskas. – Efektyvumas nėra skaičiuojamas vienareikšmiškai – jis priklauso nuo bendruomenės dydžio. Rinka maža, taigi vieno žmogaus tokiam darbui visiškai pakanka, nes ir šie rinkodaros veiksmai daromi nereguliariai.“

Reputacijai – žiniasklaida

Žiniasklaidos portaluose po įvairiomis publikacijomis komentuojančius asmenis jis vadina atskira kasta, tad jiems tokio pobūdžio reklama neveikia.

„Forumuose dalyviai pelno reputaciją, su jais galima bendrauti ir privačiomis žinutėmis. Žiniasklaidos portaluose šio funkcionalumo nėra: vienas žmogus gali ginčytis ir pats su savimi. Be to, forumuose galima įdėti ir aktyvią nuorodą, tad tai dar vienas pranašumas prieš žiniasklaidos portalus“, – sako interneto rinkodaros konsultantas.

Tačiau žiniasklaidos portalų komentarų skiltis tinkama prekių ženklo, verslo ar asmens reputacijai didinti. Pasak M. Kuitniausko, čia aktyviai darbuojasi viešųjų ryšių agentūros.

„Jų darbas sukelti diskusiją, palaikyti, padaryti ją įdomią ir paskelbti reikalingą informaciją apie klientą. Tam nereikia nuorodų, užtenka atsiliepimo apie produktą ar asmenį“, – sako jis.

Žmonės rekomendacijomis internete pasitiki labiau nei tomis, kurias jiems pateikia draugai ir pažįstami, sako viešųjų ryšių agentūros „Nova media“ vyresnysis partneris Arijus Katauskas.

„Ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje vartojama sąvoka „tūkstantmečio karta“, – sako jis. – Tai jauni žmonės, kurie puikiai išmano apie technologijas ir aktyviai jomis naudojasi. Tyrimai rodo, kad 81 proc. tokių vartotojų labiau pasitiki nepažįstamų žmonių nuomone apie produktą, paslaugas ar kompaniją įvairiuose portaluose, forumuose ir panašiai.“

Rekomendacijų testas

Lietuvoje specialistų šioje srityje laukia kiek kitokie iššūkiai, mat dabar pasitikėjimas persikelia į kitą erdvę – internetą, kuriame vartotojas informaciją susiranda pats.

„Geras pavyzdys yra „Vikipedija“: niekas nežino, kas ją kuria, tačiau visi drąsiai naudojasi jos teikiama informacija, – sako A. Katauskas. – Todėl komunikacijos specialistai aktyviai ieško būdų, kaip reaguoti į blogą informaciją, kuri pasirodo forumuose, komentaruose ar tinklaraščiuose. Paradoksalu, tačiau apie 70 proc. vartotojų nepasitiki informacija, kurią skelbia pati bendrovė. Vis dėlto toks pats procentas žmonių apsisprendžia, ar įsigyti produktą, prieš tai perskaitę atsiliepimus internete.“

Dėl šios priežasties komunikacijos specialistai daugiau dėmesio skiria interneto bendruomenės nuomonei. Tačiau vieno komentaro reputacijai sukurti neužteks.

„Žiniasklaidos portaluose po straipsniais būna šimtai ir tūkstančiai komentarų, todėl norėdamas gelbėti savo reputaciją daromais veiksmais turi pasiekti mažiausiai tokią pačią auditoriją, – aiškina A. Katauskas. – Kitu atveju tai nebus veiksminga. Normalios viešųjų ryšių agentūros neužsiima purvo pylimu ant konkurentų, nes tai neduoda gerų rezultatų. Jos nebent reaguoja į neigiamą informaciją kompanijos vardu ir atsako į pateikiamus klausimus.“

Svarbiausia – auditorija

Savaitraščio kalbinama bendrovės „Epasas.lt“ projektų vadovė Ela Naujokienė sako, kad forumuose ir komentaruose didesnėms bendrovėms reklamuotis reikia didesnių pastangų: komentarai bei atsiliepimai paliekami visur, kur tik įmanoma juos rašyti.

„Tai partizaninės rinkodaros priemonė, kuri gali pasiteisinti tik ilgalaikėje perspektyvoje, – aiškina ji. – Tačiau pakanka vieno blogo komentaro ir viskas, nes neigiamais atsiliepimais tikima labiau nei teigiamais. Kalbant apie reklamą forumuose, ne visos bendruomenės leidžia tai daryti. Nebent natūraliai diskusijoje atsiranda nuoroda, niekas netrina. Tačiau akivaizdi reklama erzina ir piktina bendruomenės narius.“

Pagaliau internete skelbdamos reklamą bendrovės ėmė aiškintis, kas perka jų produktus ir kokiam vartotojui skirta reklama, tai vienas svarbiausių jos aspektų, sako E. Naujokienė. Įdomesnių reklamos formų ieškoti verslininkus privers ir socialinių tinklų persisotinimas.

„Jie turi vartotojų, tačiau augimas sulėtėjo, sumažėjo aktyviai jais besinaudojančių narių, – teigia „Epasas.lt“ projektų vadovė. – Kita vertus, paieškos sistemos, tokios kaip „Google“, daugiau dėmesio skiria socialinių tinklų aktyvumui. Nuo to priklauso ir paieškos rezultatai, nors pats „Facebook“ apribojo žinučių rodymą: daugiausia 60 proc. klubo narių mato skelbiamas žinutes.“

Todėl aiškiai apibrėžta auditorija padeda renkantis interneto reklamos priemones: priklausomai nuo konkrečių kriterijų galima pasirinkti tinkamus kanalus ir efektyviai pasiekti klientus.

„Viena geriausių priemonių šiandien – „Google“ reklama, nes ją mato tik tie, kurie konkrečiai ieško. Be to, ji gali būti pigesnė už „Facebook“ reklamą. Apskritai manau, kad tai perspektyviausias reklamos kanalas norintiems parduoti produktą“, – tvirtina E. Naujokienė.

FAKTAI: Reklama

27 proc. Lietuvos gyventojų visiškai nepasitiki, o 44 proc. labiau nepasitiki įmonių viešai apie save skelbiama informacija

70 proc. aktyvių technologijų naudotojų prieš pirkdami prekę perskaito atsiliepimus internete

81 proc. jų labiau pasitiki nepažįstamų žmonių atsiliepimais ir rekomendacijomis internete apie produktus, paslaugas ar kompanijas