Išradingoji Prancūzijos socialistų vyriausybė pasiūlė priimti įstatymą, kuris numatytų, kad paieškos sistemos, kurios indeksuoja prancūziškų interneto puslapių turinį, turėtų pasidalinti savo pajamomis iš reklaminių skelbimų, kurie paprastai būna susieti su paieškos rezultatais.

Prancūzijos leidėjų sąjungos lobistai intensyviai bando „prastumti“ įstatymo projektą, kurio priežastimi galima laikyti leidėjų skundus, kad vartotojai (nežinia, kodėl) Internete mielai ieško nemokamo turinio, vietoj to, kad įsigytų laikraštį ar mokamą elektroninio žurnalo numerį. Natūralu, kad tokiose paieškose vartotojams padeda paieškos sistemos (faktiškai, pagrindiniu kaltininku padaryta Google), kurios žymiai palengvina šią užduotį, o kartu sukelia didžiulį galvos skausmą laikraščiams ir žurnalams, kurių pajamos nuolat krenta.

Paieškos gigantas "Google" gana greitai sureagavo ir nusiuntė šios šalies Vyriausybei laišką, kuriame išreiškė savo nesutikimą su planuojamu priimti įstatymu, o kartu pagrasino, jog jei jis vis dėlto bus priimtas, tai visi prancūzų puslapiai, už kurių indeksaciją reikės mokėti, bus visiškai pašalinti iš "Google" paieškos rezultatų. Atsižvelgiant į tą aplinkybę, jog "Google" dėka per mėnesį prancūzų puslapiai sulaukia 4 mlrd. paspaudimų, panašios priemonės faktiškai reikštų daugelio kompanijų, kurių darbas susijęs su internetu, verslo krachą.

"Google" taip pat patikslino, jog nors tokia sistema, kai reikia mokėti už nuorodas jos paieškos sistemoje į prancūzų puslapius, ir labai smarkiai įtakų kompanijos finansines pajamas, tačiau galų gale labiausiai nukentėtų galutiniai prancūzų vartotojai. Iš vienos pusės, Prancūzija savo gyventojų atžvilgiu praktiškai dingtų iš virtualaus pasaulio, antra vertus, Vyriausybė ketina imti mokestį ne už prieigą prie tam tikro turinio (nors tai visai įmanoma bei suprantama), tačiau už nuorodas į jį, o tai neigiamai įtakos informacijos internete laisvę.

Turbūt labai daug aiškinti nereikia, jog tokia Prancūzijos Vyriausybės, visur ieškančios galimybių papildyti kiaurą biudžetą, ir tam tikrų lobistinių grupių iniciatyva kvepia „robinhudiškomis“ priemonėmis, kuriomis siekiama „paimti iš turtingo ir atiduoti vargšui“. Matyt, šiuo metu Prancūzijoje toks šiokiu tokiu absurdu kvepiantis principas tampa įprastas. Galima priminti taip pat neseną šioje šalyje nutikusį atvejį, kai viena prancūzų kompanija, kuri teikia kartografines paslaugas, padavė "Google" į teismą dėl to, kad jos tarnyba "Google Maps" stumia prancūzų kompaniją į bankrotą, nes vartotojai mieliau renkasi ne jų, o paieškos giganto paslaugą.

Komentarai (0)