„Flash“ mirtis (18)
Kai internetas tebuvo tekstas, nuorodos ir lentelės, „Adobe Flash” įnešė animacijų, interaktyvių žaidimų bei širdžiai mielų vaizdelių. Tačiau tvirta „Apple” pozicija neįtraukti „Flash” į savo įrenginius buvo novatoriškos technologijos pabaigos pradžia. Ir žinote ką? Mums, interneto vartotojams, bus gerai ir be flash’o…
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Noriu pratęsti portalo publikuojamų straipsnių ciklą apie bendroves, kurioms gręsia išnykimas (“Nokia“ mirtis, „MySpace“ mirtis). Tiesa, kaip jau supratote, šiandien kalbėsime ne apie bendrovę, o technologiją – programinės įrangos milžinei „Adobe“ (jai priklauso „Flash“ technologija) pavojus kol kas negresia.
Užuomazgos
Pirmieji didžiausio kompiuterių tinklo, labiau žinomo interneto vardu, metai buvo tuštoki. Nesuderinamumai tarp naršyklių, interneto tiekėjų pralaidumo skirtumai, amžinai kuriami ir niekaip nesukuriami standartai, kurie versdavo pirmuosius svetainių kūrėjus valandų valandas praleisti prie menkiausių svetainės elementų. Kitaip tariant, tai buvo betvarkė.
Siekdami užpildyti spragas, ambicingi programuotojai ėmė kurti įskiepius (angl. plugins), kurie leistų vartotojams pagerinti svetainėje gaunamą patirtį. Kai kurie įskiepiai buvo specifiniai, suteikdavę, tarkime, galimybę rodyti naują paveiksliukų formatą. Tuo tarpu kiti stipriai praplėtė HTML kodo galimybes.
Vienas tokių įskiepių buvo „Macromedia Flash“, grafikos ir animacijų programa, turinti savo kūrimo aplinką. „Flash“, kuri prasidėjo kaip „Mac“ ir „Windows“ operacinėms sistemos skirta programinė įranga, pavadinimu „FutureSplash Animator“, grafiškai praturtino internetinę erdvę.
Per kitą dešimtmetį patogi „Flash“ kūrimo aplinka pritraukė tūkstančius svetainės kūrėjų ir dizainerių, tad vartotojų bazė dar stipriau išaugo. Reklamos agentūros ir ambicingi verslininkai ėmė kurti interaktyvias svetainės versijas su „Flash“. Kai kuriais atvejais, ši inovatyvi technologija atstodavo pačią svetainę.
Problema
Jeigu vienu žodžiu: „Apple“. Kai ši bendrovė rinkai pristatė „iPhone“ ir „iPad“ įrenginius, juose nebuvo palaikoma „Flash“ technologija. Taip pasibaigė ilga bendradarbiavimo tarp „Apple“ ir „Adobe“ istorija (vienu metu „Apple“ priklausė penktadalis „Adobe“ akcijų). Žinoma, kurį laiką „Android“ OS palaikė „Flash“, kaip ir „Windows“, „Linux“ ir netgi tos pačios „Apple“ kompiuterių operacinė sistema „Mac OS“. Tačiau „iOS“ nepalaikė ir tai tapo problema.
Žinoma, „Flash“ technologija turėjo ir kitų problemų, pradedant rimtais saugumo sutrikimais, baigiant vykdymo problemomis (kurių daugelį Styvas Džobsas pabrėžė legenda tapusiame straipsnyje). Tačiau, nepaisant viso to, technologijos nepalaikymas „iOS“ platformoje reiškė lėtą „Flash“ merdėjimą. Galiausiai, „Adobe" apleido ir „Android" rinką.
Čia ir slypi esminė flasho problema. Negalint įžengti į mobiliąją interneto erdvę, tenka trauktis ir iš paties interneto. Mums daugiau nebereikia „Flash“ technologijos arba greitai nebereikės. Netgi patsai „Microsoft“ paskelbė, jog naujoje OS „Windows 8 Metro“ esančioje naršyklėje flash technologija bus palaikoma tik iš dalies.
Prognozė
Kadangi planšetiniai kompiuteriai ir išmanieji telefonai pardavimais lenkia asmeninius kompiuterius, o mobilusis internetas tapo internetu, „Flash“ nėra geras pasirinkimas. Svetainių ir programų kūrėjai gali sukurti patogią vartotojų sąsają (tiek pele, tiek pirštais valdomiems įrenginiams) su HTML5, tad „Flash“ turėtų išnykti.
„Flash“ technologija niekuomet nebebus tokia reikšminga, kaip anksčiau. Tikėtina, jog dar kurį laiką ji laikysis stacionariuose kompiuteriuose ir „Adobe“ siūlomi įrankiai bus patrauklūs tam tikroje netradicinėje aplinkoje. Vis dėlto, palyginus su tuo, kokia griaunamoji jėga buvo flashas, dabar ji teužims nišinę rinką. Geriausiu atveju.
Šaltinis: Užsienio portalo „ReadWrite.com“ straipsnis „Flash“ laukia mirties“ (angl. „DeathWatch: Flash“) (2012 m. spalio 16 d.). Norėdami perskaityti straipsnį originalo anglų kalba, spauskite čia.
