Vis dažniau nekilnojamojo turto (NT) brokeriai ieško galimybių apeiti skelbimų portalus ir objektą parduoti savais kanalais. Tą lemia ne tik didžiulis skelbimo apmokestinimas. Įsivyrauja nuomonė, kad skelbimų portaluose atsidūrę butai įgauna nekokybiško objekto įvaizdį.

Brokeriai tvirtina, kad būtent bendradarbiaudami vieni su kitais gali daug greičiau parduoti butą. Tai leidžia ir išvengti skelbimų portalų, kurių nėra tiek daug. Dėl šios priežasties ir nustatoma kainodara tenkina tikrai ne visus. Svarstant alternatyvas, kalbame net apie naują, specialiai brokerių portalą, kurį galėtų administruoti Nekilnojamojo turto agentūrų asociacija.

Brokeris: skelbimų portalai turėtų mokėti brokeriams už turinį

Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacijos direktorius Rimas Kirdulis pripažįsta, kad pastaruosius kelis metus stebi spartų skelbimų brangimą kai kuriuose nekilnojamojo turto skelbimų portaluose, o tai neramina NT brokerius, kurie priversti apmokėti didesnes objekto reklamavimo išlaidas. Tam įtakos turi ir įvykusi koncentracija.

„Stebėjome kai kurių skelbimų portalų jungimąsi ir vėliau kilstelėjusias kainas – apie tai sakėme Konkurencijos Tarybai, tyrimai buvo pradėti, bet realaus skelbimų publikavimo kainų sumažėjimo neįvyko. Taigi NT brokeriai dirba ir gyvena mokėdami didesnes objekto reklamavimo skelbimų portaluose išlaidas – klientui iki šiol šių išlaidų padidėjimas nebuvo perkeliamas – brokeriai ir agentūros susimoka iš savo resursų – tai ir kelia nepasitenkinimą, nes kelis kartus buvo sužaidžiama į vienus vartus“, – sako R. Kirdulis.

Nerimą dėl koncentracijos išreiškia ir Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) direktorius Mindaugas Statulevičius. Pasak jo, rinkoje alternatyvų daug nėra, tad ir konkurenciją sudaryti jau egzistuojantiems portalams yra sunku. O kainodara – pasekmė koncentracijos. NT agentūros „Capital Team“ vadovas Mantas Mikočiūnas.pasakoja, kad neseniai vykusioje brokerių konferencijoje šia tema itin diskutuota.

Jo turimais duomenimis, 72 proc. visų NT skelbimų Lietuvoje yra sukurti brokerių. Tad apmokestinimas paaštrina situaciją.

„Brokeriai sukruto, kodėl gi mes mokame tokius didelius pinigus portalams, jei daugybę objektų parduodama ne portalų pagalba. Portalai realiai susirenka labai dideles sumas pinigų. Toks jų marketingas, kad tik rasi didžiausią bazę, tik per ten pardavinėk, nes tik ten didžiausios galimybės. Tai kaip ir reklaminis triukas. Yra kitų būdų, kurie veikia daug geriau nei NT portalai“, – sako M. Mikočiūnas.

Skelbimai brokeriams yra pardavinėjami paketais. Viename pakete – 25 skelbimai, o paketo kaina žmogui – 90 eurų. Šiuo metu yra 900 brokerių, kurie perka tuos paketus. Daugeliui vieno jo dar ir neužtenka.

„Esminis dalykas, kad žmonės ateina pas brokerius tam, kad jie parduotų NT. Jie samdo fotografus, deda gražius aprašus ir t.t. Brokeriai sukuria produktą ir tą produktą atiduoda portalui, dar ir sumoka už tai. Paradoksinis dalykas. Realiai brokeriai ir sukuria vertę tiems portalams. Užsienio praktika, pavyzdžiui JAV, kita situacija. Portalai moka brokeriams, agentūroms, kad galėtų tuos skelbimus naudoti, nes tai yra turinys, kuris pritraukia jų vartotojus, kuris duoda pridėtinę vertę“ – pasakoja pašnekovas.

R. Kirdulio teigimu, natūralu, kad tai vieni, tai kiti brokeriai pasvarsto apie galimybes aktyvinti mažiau populiarius skelbimų portalus. Visgi brokeriams imtis patiems kurti savą portalą, gali būti nelengva. Agresyvesniam konkuravimui NT skelbimų portalų rinkoje reikia planuoti keliolikos mėnesių planą su nemažomis reklamos, programavimo ir vadybos išlaidomis – tai sunkiai pavyktų pradedančiajam verslui.

Kita vertus ir žinome, ir tikimės papildomų ir aktyvesnių judesių iš rinkoje esančių dalyvių – kai kurie senesni, kai kurie naujesni. Tikiu, kad kažkuris sugalvos ir pasiūlys inovatyvesnį skelbimų atvaizdavimą“, – sako vyras.

Skelbimų portaluose atsidūręs objektas siunčia desperacijos signalą

Brokeriai parduodami objektą pirmiausia stengiasi pirkėją rasti savais kanalais: tiksliniais elektroniniais laiškais, bendradarbiaudami tarpusavyje. Pasak M. Mikočiūno, atsiranda tendencija, kad skelbimų portalais stengiamasi kuo mažiau naudotis.

Ne tik dėl apmokestinimo, bet ir dėl to, kad tai parodo, jo kitais būdais objektas neparduodamas. Kol kas toks nusistatymas itin ryškus parduodant komercinius objektus, tačiau matoma, kad tendencija plinta ir į butų pardavimo rinką.

„Bendradarbiaudami tarpusavy brokeriai dažnai klientui sukuria daug didesnę vertę nei paleisdami tuos objektus į portalus. Atsiranda ir mados reikalas. Komercinis objektas patekęs į skelbimus įgauna nelabai kokybišką atspalvį. Reiškia juo niekas nesidomi, kitais būdais neįmanoma parduoti ir išnuomoti, dėl to dedamas į skelbimus. Manau, kad tas įsivaizduojamas poreikis skelbimų portalų vis mažės ir vieną dieną tie portalai bus vienas iš įrankių, kuris bus nebūtinai reikalingas brokeriui ar klientui parduoti savo turtą“, – teigia jis.

Anot jo, gali būti, kad skelbimų portalai liks labiau gyvenamųjų butų nuomai naudojami. „Išliks kažkokiems procesams, o kažkokiems visiškai nereikalingas. Geresnio turto portale jau dabar nerasit. Jei komercinis NT yra portale, reiškia tai desperacija, jis nėra patrauklus. Ir tai pereina ir į kitas sritis – butus. Klausimas tik kaip plačiai tai paplis ir, kaip greitai“, – svarsto M. Mikočiūnas.

Tuo tarpu lankomiausio nekilnojamojo turto portalo Aruodas.lt vadovė Viktorija Steponavičiūtė teigia, kad NT skelbimų portalų populiarumas auga – portalai pasaulyje tampa vis svarbesni NT rinkoje.

„Populiarumą patvirtina ir portalų statistika. Pavyzdžiui, portale Aruodas.lt peržiūrimų skelbimų puslapių skaičius per dvejus metus yra išaugęs apie 60 proc., atitinkamai nuo 19,5 mln. 2014 m. spalio mėn. iki 31,8 mln. 2016 m. spalį“, – Gemius Audience duomenis pasitelkia vadovė.

Ji įsitikinusi, kad ir pats portalas prie skelbimo suteikia papildomą, pridėtinę vertę.  „Portale lankytojai gali paprastai ir bet kuriuo metu ne tik rasti skelbimų apie siūlomą nekilnojamąjį turtą, bet ir iškart matyti bei analizuoti papildomą su siūlomu būstu susijusią informaciją (pavyzdžiui, apie vietą, aplinką, mokesčius ar kt.)“, – sako V. Steponavičiūtė.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: TV3

Autoriai: Viktorija Chockevičiūtė

Komentarai (14)