Sutelktinės veiklos internete: nuo visiems žinomos paramos iki naujausių būdų uždirbti nieko nedirbant (8)
Nors lietuvių kalba terminas „sutelktinis“ vis dar skamba kiek neįprastai, prie tokio tipo veiklų yra prisidėję daugelis modernaus interneto vartotojų: sujungus tūkstančių ar net milijonų žmonių visame pasaulyje bendram tikslui skiriamus išteklius, galima pasiekti išties įspūdingų rezultatų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Sparčios ir nebrangios komunikacijos bei informacijos sklaidos galimybės internetą pavertė idealia terpe tokio tipo projektams - maža to, atsiradus „Honeygain“ ir kitoms mobiliosioms aplikacijoms, jie ne tik tapo pasiekiami kiekvienam, bet ir leidžia papildomai užsidirbti.
Ne tik galios, bet ir papildomos naudos suteikiančios veiklos
Sutelktinės (angl. crowdsourced) veiklos iš esmės nėra ir negali būti centralizuotos. Būtent tai ir žavi vartotojus: kiekvienas projekto dalyvis – vienodai svarbus, nėra vieno atsakingo ir sprendimus priimančio vadovo. Projekto iniciatorius ar internetinė platforma, talpinanti informaciją ir kviečianti vartotojus prisidėti, negali kontroliuoti prisidėjusiųjų ar jų veiksmų.
Veiklos, kurių bendromis jėgomis imasi grupė vieno tikslo vedamų žmonių, pasaulyje žinomos ne vieną šimtą metų. Anksčiausiai išryškėjusi ir vis dar geriausiai žinoma jų forma – sutelktinis finansavimas (angl. crowdfunding): susidomėjusių išankstinių užsakovų lėšomis knygos buvo leidžiamos jau XVIII a. pradžioje.
Perėmę iniciatyvą į savo rankas, miestiečiai norimą kūrinį galėdavo skaityti nelaukdami dosnaus mecenato paramos leidėjui. Panašiu principu seka ir šiandienės sutelktinio finansavimo platformos: projektą parėmę vartotojai dažnai gauna progą jo rezultatais mėgautis anksčiau už kitus ar prieigą prie papildomo, tik jiems skirto turinio.
Tiesioginė parama kūrėjams ir inovatoriams
Sutelktiniam finansavimui sukurtų platformų gausu ir pasaulyje („Kickstarter“, „Indiegogo“. „Gofundme“), ir Lietuvoje („Susimetam“). Pagal lėšų skyrimo principą jas galima skirti į du pagrindinius tipus – vienkartinio ir nuolatinio finansavimo. Pirmosios vartotojams dažnai atrodo patraukliausios, mat nereikalauja ilgalaikio įsipareigojimo.
Vienkartinę masių paramą dažniausiai siekiama pritraukti pavieniams projektams ar gaminiams. Būtent sutelktiniu finansavimu buvo padengti išmaniojo laikrodžio „Pebble Time“ (daugiau nei 20 mln. dolerių!), medaus surinkimą palengvinantį avilį „Flow Hive“ (daugiau nei 13 mln. dolerių), stalo žaidimo „Frosthaven“ (beveik 13 mln. dolerių), animacinio serialo „The Legend of Vox Machina“ (daugiau nei 11 mln. dolerių), elektroninio dviračio „Sondors“ (daugiau nei 6 mln. dolerių) ir daugelio kitų rinkos naujovių kūrimo kaštai.
Tokia praktika ypač populiari tarp startuolių ar pavienių kūrėjų: sutelktinio finansavimo projektai iš dalies atlieka ne tik lėšų rinkimo, bet ir reklamos bei pardavimų funkcijas. Kiekvienas dalyvis yra laisvas rinktis, kokia suma prisidės prie „bendro katilo“, tačiau paprastai viršijus nustatytą ribą galima gauti atlygį – projektui pasibaigus, galutinį produktą gauna dovanų ir gali juo džiaugtis ne tik anksčiau už kitus, bet ir išleidę mažiau, nei gaminys vėliau kainuoja rinkoje.
Įsipareigoti reguliariai teikti paramą reikalaujančios svetainės („Patreon“, „Contribee“, „Buy Me a Coffee“ ir kt.) dažniausiai skirtos paremti ne pavieniams projektams ar iniciatyvoms, o kūrėjams - muzikantams, žurnalistams, dizaineriams ir pan. Rėmėjų lėšos skiriamos gali atstoti net visai solidų atlyginimą – geriausiai čia uždirbantys lietuviai per mėnesį surenka net apie 20 tūkst. eurų.
Sutelkti ne lėšas, bet laiką ir pastangas
Sparčiam ir nebrangiam internetui apimant vis daugiau pasaulio teritorijos, populiarėja ir kitos, finansiškai prisidėti nereikalaujančios sutelktinės veiklos. Galinga jėga gali virsti ir tūkstančių vartotojų suteikta informacija ar interneto ryšys. Tarp elementariausių pavyzdžių – ir mobiliosios žemėlapių aplikacijos, kurias bet kuris vartotojas gali papildyti kelionėms aktualiais duomenimis (pvz., apie eismo įvykius ar laikinus pokyčius dėl vykdomo remonto).
Įdomu, jog stebinti nenustojantys moderniųjų technologijų kūrėjai žengia dar toliau: šiandien sutelktinėse veiklose dalyvauti jau galima nepajudinant nė piršto – maža to, iš to galima užsidirbti. Tarptautinės komandos sukurta „Honeygain“ aplikacija suteikia galimybę „įdarbinti“ savo kompiuterius, planšetes ir mobiliuosius telefonus ir gauti pinigų už saugų dalijimąsi interneto ryšiu.
Vartotojui tereikia atsisiųsti mobiliąją aplikaciją į savo „Windows", „Linux" „macOS", ar „Android" įrenginį, ją įdiegti ir susikurti nemokamą paskyrą – vėliau tereikės palikti ją veikti fone, kur „Honeygain" generuos pasyvias pajamas nė kiek netrukdydama naudotis įrenginiu kaip paprastai. Aplikacija neprašo jokių leidimų pasiekti kompiuteryje ar telefone saugomą informaciją, tad nereikia jaudintis ir dėl saugumo: jautrūs duomenys lieka nepaliesti.
Etiška ir prasminga interneto stebėsena
„Honeygain" – sutelktinis interneto stebėsenos tinklas, šiuo metu turintis milijonus narių visame pasaulyje. Nukreipdami per jų įrenginius užkoduotą aktualių interneto užklausų srautą, įmonės verslo klientai gali pasiekti internete viešai prieinamus duomenis – pavyzdžiui, įvertinti ir palyginti aktualius skrydžių pasiūlymus ar patikrinti konkrečios prekės kainą skirtingose šalyse ir interneto svetainėse. Tokia sutelktinė veikla nereikalauja jokių pastangų – darbą atlieka nemokama programėlė, o vartotojui belieka išsigryninti atlygį.
Viešai internete skelbiamų duomenų stebėsena ilgainiui tampa vis sudėtingesnė: tinklalapių skaičius auga, jau aktyvios svetainės talpina vis daugiau informacijos, o prieigos ribojimai geografiniu pagrindu dažnai kompanijoms leidžia matyti tik dalį interneto. Tai kliudo ne tik palyginti kainas, bet ir operatyviai nustatyti intelektinės nuosavybės pažeidimus ar reklaminių kampanijų klastojimo atvejus.
Automatizuotos ir tokias užduotis atlikti apmokytos programos (botai) – ne išeitis: daugelis svetainių juos atpažįsta ir nedelsdamos blokuoja. Laimei, šiandien juos saugiai ir efektyviai pakeičia „Honeygain" tinklas ir realūs jo nariai – interneto vartotojai visame pasaulyje, pro kurių įrenginius prireikus nukreipiamas internetinių užklausų srautas. Taip įmonės gali išvysti internetą bet kurios šalies ar teritorijos gyventojų akimis.
Už pagalbą verslui – papildomos pajamos
Kuo daugiau narių įvairiose pasaulio šalyse turi „Honeygain", tuo efektyviau veikti ir geresnių rezultatų gali pasiekti sutelktinis interneto stebėsenos tinklas. Vartotojų įsitraukimą ir aktyvumą kompanija užtikrina finansiniu atlygiu – už per įrenginius nukreipiamą užklausų srautą kaupiami kreditai, kuriuos vėliau galima išsigryninti į „PayPal“ sąskaitą arba kriptovaliutų piniginę.
Priklausomai nuo pasirinkto dalijimosi interneto ryšiu metodo, uždarbis skaičiuojamas pagal nukreipto srauto kiekį (GB) arba prisijungimo prie serverių trukmę (val.). Papildomų kreditų galima gauti ir kviečiant užsiregistruoti draugus: kiekvienas vartotojas gauna unikalų kodą, kurį įvedęs registracijos metu naujas narys ne tik gauna 5 dolerių vertės paskatinimo dovanėlę, bet ir padeda papildomai uždirbti kodą suteikusiam bičiuliui.
Apytikrį būsimo uždarbio dydį galima įsivertinti „Honeygain" interneto svetainėje pateikiama interaktyvia skaičiuokle. Tarp reikšmingų faktorių – įrenginių kiekis (ne daugiau 10 vienam vartotojui), interneto sparta ir užklausų srauto paklausa konkrečioje vietovėje.