Niekam neprilygstanti žvėriška sparta – Japonija, pasitelkusi visiems gerai pažįstamą technologiją, pasiekė naują interneto greičio rekordą: ankstesnį pasiekimą pagerino dvigubai (Video) (3)
Ankstesnis interneto greitis pagerintas net dvigubai. Tai gali viską pakeisti.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Japonijos inžinieriai tiesiog sutriuškino greičiausio interneto greičio pasaulio rekordą ir pasiekė 319 terabitų per sekundę (Tb/s) duomenų perdavimo spartą, skelbiama birželio mėnesį vykusioje tarptautinėje optinio pluošto ryšio konferencijoje pristatytame pranešime.
Naujas rekordas buvo pasiektas daugiau nei 3000 km ilgio optinių pluoštų linijoje. Svarbiausia, kad toks greitis yra suderinamas su šiuolaikine kabelių infrastruktūra.
Tai beveik dvigubai viršija ankstesnį 178 Tb/s rekordą, kuris buvo pasiektas 2020 m. ir septynis kartus didesnis už ankstesnį 2020 m. rekordą - 44,2 Tb/s, pasiektą eksperimentiniu fotoniniu lustu.
Pati NASA naudoja palyginti „primityvų“ 400 Gb/s greitį, o naujasis rekordas neįtikėtinai aukštai viršija tai, ką gali naudoti paprasti namų vartotojai (greičiausias iš jų pasiekia 10 Gb/s).
Įspūdingas rekordas buvo pasiektas naudojant jau egzistuojančią šviesolaidinę infrastruktūrą (bet su keliais pažangiais priedais). Tyrėjų komanda vietoj įprastos standartinės šerdies naudojo keturis „branduolius“, kurie yra stiklo vamzdeliai, įmontuoti duomenis perduodančiuose pluoštuose.
Tada signalai suskirstomi į kelis tuo pačiu metu siunčiamus bangos ilgius, naudojant techniką, vadinamą bangų ilgio dalijimu (WDM). Norėdami surinkti daugiau duomenų, mokslininkai naudojo retai naudojamą trečią „juostą“, pratęsdami atstumą naudodamiesi keliomis optinio stiprinimo technologijomis.
Naujos sistemos perdavimo procesą pradeda 552 kanalų šukinis lazeris (comb laser), šaudomas įvairiais bangos ilgiais. Tada ši šviesa valdoma dvigubos poliarizacijos moduliacija, atidarant kai kuriuos bangos ilgius, kad būtų sukurtos skirtingos signalo sekos. Kiekviena iš šių signalo sekų yra tiekiama į vieną iš keturių optinio pluošto šerdžių.
Duomenys nukeliauja apie 70 km optiniu pluoštu, kol jie susiduria su optiniais stiprintuvais, kad signalas būtų stiprus dideliais atstumais. Prieš pereinant į bendrą procesą, vadinamą Ramano amplifikacija, jis eina per du naujus pluošto stiprintuvus, iš kurių vienas legiruotas erbiu, kitas – tuliu. Tada signalo sekos nukreipiamos į naują optinio pluošto segmentą, o pakartojus šį procesą pavyko perduoti duomenis 3 001 km atstumu.
Svarbu tai, kad atsižvelgiant į apsauginį apvalkalą, keturių branduolių optinio pluošto skersmuo tiksliai atitinka standartinio viengyslio pluošto skersmenį. Tai reiškia, kad šią technologiją turėtų būti gana paprasta įdiegti esamoje šviesolaidžio infrastruktūroje.
