Šįmet atsisveikinsime su taksofonais – jie prisijungs prie daugybės kitų technologijų ir įrenginių, kuriuos pakeitė patogesni ir pažangesni sprendimai. Tiesa, kai kurių daiktų dar galima rasti ne vieno lietuvio namuose. Į prisiminimų, o jaunimui – tiesiog istorijos, kelionę kviečia „Telia“ įrangos vadovas Aurimas Karnejevas.

„Pasaulyje pirmasis taksofonas pristatytas prieš daugiau nei 130 metų, o dar prieš du dešimtmečius tai buvo viena populiariausių skambinimo priemonių Lietuvoje. Visgi įsigalėjus mobiliajam ryšiui taksofonai buvo nustumti į užmarštį. Beje, taksofonai gyvavo išties ilgai – yra technologijų, kurios išnyko vos per kelis dešimtmečius ar dar greičiau“, – pastebi A. Karnejevas.

„Telia“ šiuo metu Lietuvoje aptarnauja 99 taksofonus, tai daryti bendrovę įpareigoja teisės aktai. Visgi pernai gruodį įsigaliojus Elektroninių ryšių įstatymo pakeitimams, taksofonai Lietuvoje nebėra laikomi universaliąja paslauga. Ryšių reguliavimo tarnybai artimiausiu metu parengus ir priėmus atitinkamus poįstatyminius dokumentus, „Telia“ galės galutinai atsisakyti taksofonų.

Išjungti ir išmontuoti taksofonus bendrovė planuoja iki vasaros vidurio. Įrangos ir būdelių būklę įvertinus specialistams, dalį jų planuojama perleisti suinteresuotoms mokslo, technikos institucijoms ar muziejams, kiti bus parduoti labdaringame aukcione arba priduoti perdirbimui.

A. Karnejevas kviečia prisiminti kitas technologijas ir įrenginius, su kuriais dar ne taip seniai atsisveikinome:

1. Pranešimų gavikliai. Prieš septynis dešimtmečius sukurti pranešimų gavikliai pirmiausia buvo skirti medikams, nors vėliau trumpam išpopuliarėjo ir tarp kitų profesijų atstovų. Laidinio telefono eroje toks įrenginys buvo išties naudingas: jis pypteldavo sulaukus pranešimo, o radus artimiausią telefoną (ar tą patį taksofoną) ir paskambinus į pranešimų centrą operatorė padiktuodavo paliktą pranešimą. Vėliau atsirado pažangesnių pranešimų gaviklių, į kuriuos buvo galima atsiųsti ir tekstines žinutes, tačiau mobilieji telefonai ir SMS tokių įrenginių poreikį panaikino. Tiesa, kai kuriose JAV ir Didžiosios Britanijos ligoninėse vadinamųjų „peidžerių“ vis dar galima rasti.

2. „Floppy“ diskeliai. Magnetinės laikmenos dešimtmečius buvo nepakeičiamas būdas saugoti ir perkelti duomenis. Iš pradžių tam naudotos kasetės, vėliau jas pakeitė plonyčiai diskeliai. Labiausiai paplitęs „Floppy“ formatas talpino anuomet įspūdingą kiekį duomenų, apie 1,4 megabaito. Į juos sutilpdavo įvairiausi failai, dokumentai ir net žaidimai. Visgi amžių sandūroje eksponentiškai augantis duomenų poreikis privertė ieškoti talpesnių ir patikimesnių formatų, „Floppy“ išstūmė kompaktiniai diskai. Tiesa, magnetiniai diskeliai neliko visiškai užmiršti – būtent jų atvaizdas tapo standartine „Išsaugoti“ funkcijos ikona, naudojama daugelyje programų.

3. Vaizdo ir garso kasetės bei grotuvai. Magnetinės laikmenos ilgą laiką naudotos platinant filmus ir muziką, o kai kurių žmonių namuose ir šiandien būtų galima rasti kasetinį grotuvą ar VHS vaizdo įrašų leistuvą bei vieną-kitą senovinį filmą ar vestuvių įrašą. Šios technologijos likimas panašus, kaip ir „Floppy“ diskelių – atpigus kompaktiniams diskams ir jų įrašymo įrangai, paprasčiausiai neliko poreikio naudoti laikmenas, kurios užima daug vietos, o duomenis galima sugadinti paprasčiausiu šaldytuvo magnetu.

4. MP3 grotuvai. Kai „Apple“ 2001-aisiais pristatė grotuvą „iPod“, jis buvo laikomas technologijų pažangos viršūne, o muzikos entuziastai džiūgavo pagaliau turėdami galimybę tiesiog kišenėje nešiotis šimtus mėgstamiausių įrašų. Rinką užplūdo ir kitų gamintojų MP3 grotuvai, tačiau daugiau nei dešimtmetį vykusias varžytines nutraukė... išmanieji telefonai ir mobilusis internetas. Tokios paslaugos, kaip „Spotify“, „Apple Music“, „YouTube Music“ ir kitos leidžia visada su savimi turėti ir bet kada klausytis nebe šimtų ar tūkstančių, o dešimčių milijonų įvairiausių įrašų. Ir nors parduotuvėse dar galima rasti tokių grotuvų, jų paklausa liko nykstamai maža.

5. Juostiniai fotoaparatai. Kai XIX amžiaus pabaigoje „Kodak“ pristatė nebrangų, masiniams vartotojams skirtą fotoaparatą, prasidėjo nauja fotografijos era. Truko ji ištisą amžių, tačiau prasidėjus naujam tūkstantmečiui ėmė populiarėti ir pigti skaitmeniniai fotoaparatai, kuriems nereikėjo pirkti juostelių, jas ryškinti ir spausdinti nuotraukas. Galiausiai mėgėjiška fotografija persikėlė telefonus ir nebrangiems juostiniams fotoaparatams paprasčiausiai neliko vietos po saule. Virsmo riboženkliu tapo tos pačios „Kodak“, nesugebėjusios reaguoti į pokyčius rinkoje, bankrotas 2013-aisiais.

6. „Dial-up“ internetas. Įžengę į ketvirtą dešimtį ir vyresni skaitytojai, ko gero, dar pamena „čiulbančius“ modemus, kurie interneto aušroje leido jungtis prie žiniatinklio per laidinę telefono liniją. Interneto sparta geriausiu atveju siekė 56 Kb/s, taigi laukimas dažnai užimdavo daugiau laiko nei realus naršymas. O kur dar ryšio nutrūkimai namiškiams pakėlus telefono ragelį... Šį nepatikimą, nestabilų ryšį pakeitė DSL technologija, kurią Lietuvoje tuometinis „Lietuvos telekomas“ (dabar – „Telia“) pristatė 2001-aisiais. Šiandien „Telia“ tinkle įdiegta „Super VDSL“ technologija leidžia varinėmis linijomis pasiekti net iki 250 Mb/s spartą.

7. Jau netrukus: 3G ryšys. 3G ryšys Lietuvoje vis dar veikia, tačiau šios 2006-aisiais mūsų šalyje pristatytos technologijos dar šiais metais „Telia“ ketina atsisakyti. Kaip paaiškina A. Karnejevas, 3G ryšys atskleidė žmonių apetitą mobiliajam internetui, bet nesugebėjo jo patenkinti – tuo pasirūpino pažangesnė 4G technologija, kuri jau yra prieinama iki 100 proc. Lietuvos teritorijos. „Tiek 2G, tiek 3G technologijos neefektyviai naudoja radijo dažnius, kurie yra brangiausias ir svarbiausias mūsų rinkos išteklius. Kadangi 2G ryšys tebėra aktyviai naudojamas, pirmiausia išjungiame 3G, o jai dedikuotus dažnius perleisime 4G ryšiui, kuriuo žmonės realiai naudojasi, taip dar labiau pagerindami jo spartą bei kokybę“, – sako „Telia“ ekspertas. 3G technologijos pamažu atsisako ir kiti Europos bei pasaulio mobiliojo ryšio operatoriai.

Komentarai ()