Daug kas nori patekti į Oksfordo universitetą, bet ar atsakytumėte į šiuos stojamojo egzamino klausimus? (2)
Tikriausiai daugelis girdėjo apie gana keistus klausimus, kurie būna užduodami darbinantis, pavyzdžiui, į „Google“ bendrovę. Kiek golfo kamuoliukų telpa autobuse? Kaip nuvalyti visus dangoraižių Sietle langus? Kiek šiuo metu pasaulyje žmonių vairuoja? Pasirodo, originalių klausimų sulaukia ir į Oksfordo universitetą stojantys jaunuoliai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Oksfordo universitetas įkurtas 1096 m. ir laikomas vienu iš geriausių pasaulyje.
Siekdami patenkinti žmonių smalsumą ir atskleisti, kaip vyksta stojimas į Oksfordo universitetą, aukštosios mokyklos atstovai pasidalijo klausimais iš pastarųjų metų stojamųjų egaminų.
„Žinome, kad Oksfordo stojamasis pokalbis vis dar apipintas mitais ir legendomis, todėl pateikėme kuo daugiau informacijos, kad atskleistumėme studentams, kaip iš tiesų vyksta šis procesas, – ataskaitoje, kurią cituoja „IFL Science“, nurodė Oksfordo universiteto priėmimų skyriaus vadovė dr. Samina Khan.
Dažnai klausimus užduodantys mokslininkai nesitiki, kad į juos yra vienas teisingas atsakymas. Stojamojo egzamino klausimai skirti užmegzti pokalbį ir leidžia stojančiajam pademonstruoti ne savo atminties, o mąstymo galimybes.
Maždaug 1 iš 4 žmonių Jungtinėje Karalystėje miršta nuo kokios nors vėžio formos. Tuo metu Filipinuose tokių mirčių pasitaiko 1 iš 10 gyventojų. Kokie veiksniai lemia šį skirtumą?
Šį klausimą 2016 m. išgirdo būsimieji Oksfordo universiteto medicinos studentai. Mokslininkai nesitikėjo, kad stojantieji sudarys išsamius veiksnių, lemiančių dviejų populiacijų skirtumus, sąrašus. Universiteto tyrėjus domino, ar būsimieji studentai susiejo žmonių gyvenimo būdą su padariniais, atsižvelgė į dviejų šalių žmonių gyvenimo trukmės skirtumus ir įvertino populiacijos tyrinėjimo sudėtingumą.
Kiek skirtingų molekulių galima išgauti iš šešių anglies ir dvylikos vandenilio atomų?
Šis klausimas praėjusiais metais buvo užduotas Oksfordo universitete ketinantiems studijuoti chemiją. Jei esate chemijos gerbėjas, turbūt žinote, kad iš šių atomų pavyktų išgauti penkias molekules, tačiau šį klausimą uždavę mokslininkai tikėjosi išgirsti ne visai tai. Jie norėjo sužinoti, ar būsimieji studentai supranta, kaip tos pačios formulės molekulės gali turėti visiškai skirtingas struktūras ir kaip tai siejasi su savybėmis, kurias galima nustatyti.
Surikiuokite šias šalis eilės tvarka pagal bendrąjį mirtingumo rodiklį (mirtys tūkstančiui gyventojų): Bangladešas, Japonija, Pietų Afrika, Jungtinė Karalystė.
Šis klausimas stojantiesiems buvo užduodamas 2017 m. Nors iš pirmo žvilgsnio jis gali pasirodyti panašus į ankstesnį klausimą, užduotą būsimiems medicinos studentams, iš tiesų jis skirtas patikrinti studentų žinias apie bendrąjį mirtingumo rodiklį. Kalbant apie mirtingumo rodiklį, dažnai atsižvelgiama į mirčių nuo tam tikrų ligų arba kūdikių mirčių skaičių. Tuo tarpu bendrasis mirtingumo rodiklis nurodo visų gyventojų mirtis.
Į klausimą bandantys atsakyti stojantieji galėjo klaidingai pamanyti, kad dėl didelio kūdikių mirtingumo ir dažnų mirčių nuo infekcinių ligų bendrasis mirtingumo rodiklis aukščiausias yra Bangladeše. Tačiau šalys, kurių populiacija yra senėjanti, šiame sąraše užima aukštesnę vietą. Aukščiausias bendrasis mirtingumo rodiklis yra Japonijoje, po jos – Jungtinėje Karalystėje, Pietų Afrikoje ir Bangladeše.
Kaip galime apskaičiuoti atmosferos masę?
Nesvarbu, žinote, kad atmosfera sveria maždaug 5,4 mlrd. milijardų, ar ne, šios žinios jums vis tiek nepadės, nes klausime klausiama „kaip“ galima apskaičiuoti atmosferos masę. Klausimą uždavusius mokslininkus domino ne tik tai, kaip stojantieji pritaiko turimas žinias sprendžiant realias problemas, bet ir ar sugeba plačiau mąstyti.
„Vienas iš būdų yra išsiaiškinti, ar atmosferoje yra savybių, kurias galėtume stebėti paviršiuje ir kurios leistų mums apskaičiuoti masę, – kalbėjo vienas iš klausimą suformulavusių mokslininkų. – Viena iš tokių savybių yra atmosferos slėgis.“ Tyrėjai taip pat siekė išsiaiškinti, ar stojantieji įvertins, kur baigiasi atmosfera ir ar atkreips dėmesį į tai, kad skirtingame aukštyje gali skirtis jos tankumas.
