Kosminis miestas asteroido viduje: mokslininkai skelbia grandiozinę idėją ()
Naujame tyrime, kuris yra ant mokslo ir fantastikos slenksčio, teigiama, kad ateities miestai gali būti pastatyti kosminėse uolose.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ročesterio universiteto (JAV) mokslininkai pasiūlė naują kosmoso kolonizacijos idėją. Jie sugalvojo statyti miestus asteroidų viduje, taip pat padidinti šių kosminių uolų sukimosi greitį, kad būtų sukurta dirbtinė gravitacija, rašo „Daily Mail".
„Mūsų idėja yra ant mokslo ir fantastikos slenksčio, nes siūlome asteroido viduje statyti kosminį miestą. Žinoma, kol kas tai tik teorija, nes šiuo metu tai įgyvendinti nėra techninių galimybių”, - sako Adamas Frankas iš Ročesterio universiteto.
Grupė mokslininkų sukūrė planą, kaip asteroidus paversti besisukančiais kosminiais miestais su dirbtine gravitacija. Pagrindinė asteroido miesto koncepcija paremta kosminės kolonijos projektu, pavadintu „O'Neillo cilindru". Idėją, kad kosmose įmanoma sukurti besisukančią gyvenvietę, 1976 metais pasiūlė amerikiečių fizikas Gerardas O'Neillas.
„Manome, kad 300 metrų skersmens asteroidą galima išplėsti į cilindrinę buveinę, kurios gyvenamasis plotas būtų maždaug 35 kvadratiniai kilometrai", – sako A. Frankas.
Pagal futuristinį projektą miestas susidėtų iš dviejų sujungtų cilindrų, kurie suksis priešingomis kryptimis. Jie įgis pakankamą sukimosi greitį, jog sukurtų dirbtinę gravitaciją vidiniame paviršiuje, tačiau pakankamai lėtą, kad žmonės nesirgtų jūros liga.
„Mes suprantame, kad tai labai sudėtingas ir brangus projektas ir skambantis kaip kažkas fantastiško. Tačiau mūsų miestą inžineriniu požiūriu statyti nebus taip sunku ir brangu, kaip klasikinę O'Neillo buveinę”, - sako A. Frankas.
„O'Neillo cilindras” yra fiziko Gerardo O'Neilo sukurta kosminė stotis. Šią kosminę gyvenvietę sudaro 2 labai dideli priešingomis kryptimis besisukantys cilindrai, kurių kiekvieno skersmuo yra 8 km, o ilgis - 32 km. Besisukdami jie sukuria dirbtinę gravitaciją savo vidiniame paviršiuje dėka išcentrinės jėgos.
Ankstesni tyrimai jau parodė, kad teoriškai įmanoma įsukti tuščiavidurį asteroidą su centrine cilindrine ertme aplink savo ašį, kad būtų sukurta dirbtinė gravitacija. Tačiau šis projektas turi vieną problemą. Gaila, bet tuščiavidurė asteroido uola nebus pakankamai tvirta, todėl sukdamasi ji sulūš. Dauguma asteroidų yra ne kietos vientisos uolos, o uolienų krūvos, kurias kartu laiko jų vidinė gravitacija.
„Todėl siūlome asteroidą uždengti lanksčiu apvalkalu, kurį sudarys lengvi ir labai stiprūs anglies nanopluoštai. Tai bus anglies vamzdeliai, kurių kiekvienas yra vos kelių atomų skersmens. Šis apvalkalas dengs ir palaikys visą besisukančią nuolaužų masę asteroido išorėje ir paties miesto viduje", – sako A. Frankas.
Mokslininkai teigia, kad šie anglies nanopluoštai bus padengti saulės baterijomis, kurios aprūpins miestą energija. Ekspertai teigia, kad išorinis asteroido sluoksnis suteiks natūralų skydą nuo mirtinos Saulės spinduliuotės. Mokslininkai taip pat mano, jog toks asteroidinis miestas gali tarnauti kaip savotiškas tarpplanetinių erdvėlaivių kosmodromas.
Nors jie savo tyrime nepateikė potencialaus asteroido, kuriame būtų galima pastatyti tokį miestą, pats projektas pavadintas „Bennu Habitat”. Ir tai aiškiai nurodo tokio pavadinimo asteroidą, kurio skersmuo yra didesnis nei 500 metrų.
„Jei žmonija tikrai taps kosmine rūšimi, ji privalės turėti vietas kosminėje erdvėje, kur galėtų gyventi ir dirbti. Kosminiai miestai dabar gali atrodyti kaip mokslinė fantastika, tačiau istorija rodo, kad maždaug šimtmetį trukusi technologinė pažanga gali padaryti neįmanomą dalyką įmanomu", - sako A. Frankas.
