Mokslininkai žengė žingsnį plaučių regeneracijos link (0)
JAV mokslininkai pranešė sėkmingai implantavę laboratorijoje išaugintas ląsteles į žiurkių plaučius ir sukūrę prietaisą, kuris imituoja žmogaus plautį. Jeilio universiteto mokslininkams, laboratorijoje išaugintas ląsteles persodinus žiurkėms, pirmą kartą pavyko sukurti 45–120 minučių funkcionuojančius plaučius, praneša naujienų agentūra AFP.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kitą tyrimą vykdantys Harvardo universiteto Wyss instituto, Harvardo medicinos mokyklos ir Bostono vaikų ligoninės mokslininkai, naudodami kraujagyslių ląsteles, sukūrė prietaisą, funkcionuojantį kaip žmogaus plautis. Jis maždaug trintuko dydžio. Šis dirbtinis plautis gali būti naudojamas tiriant, kokį poveikį nauji medikamentai ir toksinai turi žmogaus plaučiams, teigė Wyss instituto direktorius ir tyrimo vadovas Donaldas Ingberis.
„Kuriant mini plautį inovatyviai suderinta daugybė technologijų“, – sakė MIT instituto profesorius Robertas Langeris. „Manau, jis bus naudinga bandant, ar įvairios medžiagos nekelia pavojaus plaučiams. Galiu įsivaizduoti ir kitus pritaikymo būdus, pavyzdžiui, tyrimus, kuriuose bandoma nustatyti, kaip plaučiai funkcionuoja“, – pridūrė jis. Abu tyrimai paskelbti birželio 25 dienos žurnalo „Science“ numeryje.
Pirmąjį tyrimą atlikę mokslininkai iš žiurkės plaučių pašalino egzistuojančius ląstelinius darinius. Jie paliko tik kvėpavimo takų ir kraujagyslių matricą bei išsišakojimų struktūras, kurios vėliau naudotos naujoms plaučių ląstelėms išauginti. „Trumpam laiko tarpui (45-120 minutėms) implantuoti žiurkėms, šie modifikuoti plaučiai vykdė deguonies ir anglies dvideginio apykaitą taip pat, kaip ir tikri plaučiai“, – teigė mokslininkai.
„Mes sėkmingai sukūrėme implantuojamus plaučius, kurie efektyviai vykdo deguonies ir anglies dvideginio apykaitą, deguonimi prisotina hemoglobiną kraujyje“, – teigė tyrimo vadovė Laura Niklason iš Jeilio universiteto. „Tai pirmas žingsnis bandant atkurti didesnių gyvūnų, o galiausiai – ir žmogaus plaučius“, – pridūrė ji. Vis dėlto L. Niklason įspėjo, kad reikės dar daugelio metų tyrimų, norint išsiaiškinti, ar pavyks plaučius regeneruoti mėgintuvėlyje, sėkmingai juos implantuoti pacientams ir užtikrinti tinkamą jų darbą.
Nuo plaučių ligų JAV kasmet miršta 400 tūkst. žmonių. Plaučių audinį labai sudėtinga regeneruoti, nes jis retai atsikuria toliau nei mikroskopiniame lygmenyje. „Vienintelis dabar turimas būdas pakeisti pažeistą plaučių audinį – atlikti plaučių transplantaciją. Tačiau čia labai dažni organo atmetimo ir infekcijos atvejai, o per 10 metų išgyvenimo tikimybė yra 10–20 proc.“, – teigia mokslininkai.
