Elektros energijos kaupimo įrenginių sistemos operatorė „Energy cells“ informuoja, kad visų keturių baterijų parkų statybos darbai Lietuvoje vyksta pagal planą. Tikimasi, kad jau gruodį jie pradės teikti momentinio izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo rezervo užtikrinimo paslaugą.

Kaip „Delfi“ nurodė „Litgrid“, šiuo metu Lietuvoje tokia paslauga apskritai nėra teikiama.

„Kaip numatyta įstatyme, paslaugą teiks tik elektros energijos kaupimo įrenginių sistemos operatorius „Energy Cells“, su kuriuo sutartį pasirašyti planuojama šių metų gruodį“, – nurodė Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus atstovai.

Kaip žinia Lietuvai ruošiantis 2025 metais prisijungti prie kontinentinės Europos tinklų sistemos (KET) ir atsijungti nuo BRELL (Baltarusijos, Rusijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos) žiedo, svarbu užsitikrinti momentinį elektros energijos rezervą ir galimybę dirbti izoliuotu režimu.

Be to, Lietuva siekia, kad jau 2030 metais šalyje būtų pagaminta 70 proc. suvartojamos elektros energijos, beveik pusė jos iš atsinaujinančių išteklių (AEI).

„Augant saulės ir vėjo parkų skaičiui, reikalingos inovatyvios ir lanksčios energetikos sistemos valdymo priemonės. Kuo daugiau turime AEI pajėgumų ir kuo daugiau energijos pagaminame, tuo daugiau sprendimų reikia, kad užtikrintume sėkmingą ir efektyvią energijos iš AEI integraciją“, – rašoma energijos perdavimo ir mainų įmonių grupei „EPSO-G“ priklausančios „Energy cells“ tinklapyje.

Pradės testavimą

„EPSO-G“ atstovai spalio pradžioje sakė, kad į visus keturis sistemos baterijų parkus baigiama gabenti visą reikalingą įrangą, vykdomi jos pajungimo darbai, vėliau, kaip ir planuota, įranga bus pradedama testuoti.

Visą Lietuvos energetikos sistemos saugumui sustiprinti skirtą projektą pabaigti planuojama iki šių metų pabaigos.

„Visa energijos kaupimo įrenginių sistemai reikalinga įranga – transformatoriai, inverteriai, valdikliai ir baterijų kubai jau nugabenti į Uteną, per šią savaitę bus nugabenti į kitus statomus baterijų parkus.

Kaupimo įrenginių sistemoje bus 312 baterijų kubų – po 78 Vilniuje, Šiauliuose, Alytaus ir Utenos rajonuose. „Energy cells“ į Lietuvos energetikos tinklą integruojamos energijos kaupimo įrenginių sistemos bendra suminė galia ir talpa sieks 200 megavatų (MW) ir 200 megavatvalandžių (MWh) – tai bus viena didžiausių ir viena pirmųjų kaupiklių sistemų Europoje“, – atsakyme „Delfi“ cituojamas „Energy cells“ vadovas Rimvydas Štilinis.

Dar pabrėžiama, kad „Energy cells“ energijos kaupimo įrenginių sistema yra ypatingai svarbi iki sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais – keturi po 50 MW ir 50 MWh baterijų parkai elektrą į tinklą galės atiduoti per 1 sekundę ir taip užtikrins nenutrūkstamą elektros tiekimą šalyje – momentinį energijos rezervą Lietuvai ir galimybę dirbti izoliuotu režimu.

Po sinchronizacijos baterijų parkai galės kaupti saulės ar vėjo pagaminamą energiją ir atiduoti ją vartojimo piko valandomis.

Kainuos 109 mln. eurų

Anksčiau skelbta, kad JAV ir Vokietijos bendrovių „Fluence“ ir „Siemens Energy“ konsorciumo pagamintų ličio jonų technologijos baterijų parkai veiks kaip bendra sistema, kuri bus viena didžiausių ir viena pirmųjų Europoje.

„Energy cells“ buvo skirtas 87,6 mln. eurų finansavimas iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės „NextGenerationEU“ pagal planą „Naujos kartos Lietuva“, o visa momentinį elektros energijos rezervą ir galimybę savarankiškai dirbti izoliuotu režimu Lietuvai turinčio užtikrinti projekto vertė sieks 109 mln. eurų.

„Litgrid“ skelbiamame sinchronizacijos naujienlaiškyje nurodoma, kad iki rugsėjo buvo baigti šeši projektai: „LitPol Link“ jungties išplėtimas, 330 kV Bitėnų transformatorių pastotės išplėtimas, 110 kV linijos Pagėgiai–Bitėnai statyba, 330 kV linijos Lietuvos elektrinė–Vilnius rekonstravimas, Šiaurės rytų tinklo optimizavimas ir paruošimas sinchroniniam darbui su KET ir Lietuvos EES avarinės pagalbos iš Lenkijos EES per sinchroninę jungtį bandymas.

Šiuo metu vykdomi šių projektų statybos darbai: 330 kV linijos Darbėnai–Bitėnai, 330 kV linijos Kruonio HAE–Bitėnai, Neries TP rekonstrukcija.

Planuojami, projektuojami arba baigti projektuoti šie darbai: 330 kV skirstykla „Darbėnai“, 330 kV linija Vilnius–Neris, 330 kV skirstykla „Mūša“, naujų sinchroninių kompensatorių įrengimas Lietuvos EES, „NordBalt“ jungties valdymo sistemos modernizavimas

Dėl „Harmony Link“ jungties vykdomas kabelio ir keitiklio stoties pirkimas. Dėl sistemos dažnio stabilumo vertinimo (FSAS) valdymo sistemos įrengimo vykdomas sinchronizacijos studijų įgyvendinimas. Dėl automatinio generacijos valdymo sistemos įdiegimas atliekama SCADA/EMS sistemos atnaujinimo reikalavimų analizė.

Tuo metu izoliuoto Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos darbo bandymas šiuo metu yra atidėtas, o dėl izoliuoto Baltijos šalių elektros energetikos sistemų darbo bandymo vyksta konsultacijos su partneriais politiniame lygmenyje.

Komentarai (5)